„Bartžuvės“ direktoriaus pavaduotojas Viktoras Čaikovskis dar negalvoja apie Kalėdas, kai pirkėjai parduotuvėse puls ieškoti karpių ir kitų žuvų.
Profesionalus žuvų augintojas puikiai moka atskirti gerą produkciją nuo prastos.
Tačiau jam dabar svarbiau sulaukti tinkamų dienų jų auginamoms žuvims perkelti iš vienų tvenkinių į kitus. Nuo to labiausiai priklauso, kokios jos užaugs.
Svarbu tvenkinio dugnas
Pirmadienį V.Čaikovskis buvo susirūpinęs: darbininkai kasa griovį ir vanduo labai pamažu nuteka iš tvenkinių. O jau greitai oro temperatūra pasieks 10 laipsnių, kai žuvis geriausia perkelti žiemoti.
Tiesa, metinukus karpius jau išgaudė, jie užaugo iki 35–50 gramų. Karpių svoris priklauso ne tik nuo vasaros, bet ir tvenkinių paruošimo. Atrodytų, tereikia į juos prileisti vandens, ir žuvys auga.
Anot V.Čaikovskio, taip galvoti gali tik tas, kuris žuvį mato vien ant stalo. Prieš prileidžiant į tvenkinius vandens reikia į juos kloti šieno, paskui mėšlo sluoksnį, po to dar viską uždengti. Kai išsirita lervos, reikia pataikyti, kad planktono dydis būtų tinkamas.
„Šįmet pataikėme – karpiukai užaugo neblogi“, – sakė V.Čaikovskis.
Stebina procesai gamtoje
Tačiau parduoti skirtos žuvys liūdina. Kažin ar pavyks išlaikyti kitų metų rodiklius, kai ūkis galėjo parduoti apie 130 tonų perdirbti, dar apie 60 tonų dvimečių karpių.
Dvimečių karpių svoriui galbūt turėjo įtakos palyginti šilta praėjusi žiema. Tada žuvys daugiau juda, išnaudoja energijos ir nepriauga svorio. Kas kita, kai šalta, kai karpiai tiesiog apmiršta.
„Apskritai gamtoje vyksta keisti procesai. Turiu šiek tiek bičių, nuvažiavau jų apžiūrėti – skraido kaip vasarą“, – stebėjosi augintojas.
„Žuvis kaip vaikas, išnešioti reikia trejų metų, kol užauga“, – juokavo V.Čaikovskis. Tiek laiko karpiai ir kitos žuvys rudenį perkeliamos į žiemojimo tvenkinius, o pavasarį sugrįžta į vadinamąsias ganyklas.
Čia svarbiausia, kad žuvų, atsižvelgiant į plotą, ganyklose nebūtų per daug. Nes tada tikėsiesi, kad žuvys užaugs iki 3 kilogramų, bet sugavus paaiškės, kad jos sveria tik puskilogramį.
„Bartžuvė“ turi 28 tvenkinius. Kai rudens darbus reikia atlikti per kelias dienas, į šaltą vandenį tenka lipti ir direktoriaus pavaduotojui. Bet blogiausia, kad tvenkiniai, kurių plotas apie 390 hektarų, išsimėtę tarp gyvenamųjų namų.
Žalos pridaro kormoranai
Kai užpuolė kormoranai, žuvivaisos įmonės darbuotojai suprato, kad jų rankos surištos. Paukščiams atbaidyti skirtos patrankos dažnai negali naudoti, kad netrikdytum ramybės. Be to, kormoranai prie šūvių įprato.
O vienas kormoranas per dieną sunaikina 1,5–2 kilogramus žuvies. Dar blogiau, kad šią vasarą pusantro mėnesio buvo sustabdytas jų populiacijos reguliavimas.
Viskam turi paaiškinimus
Lietuvoje žuvų pakankamai neužauginama, nes tai rizikingas verslas. Be to, jų kokybė, V.Čaikovskio žodžiais, nedžiuginanti.
„Galiu pasigirti gera uosle. Parduotuvėse beveik visada prie žuvies skyriaus užuodžiu blogą kvapą. Juk atšaldyta žuvis vitrinose ant ledo išguli ne vieną dieną, o jeigu jau akys būna pabalusios – geriau tokios neliesti“, – dalijosi patarimais žuvų augintojas.
Kada žuvys įgauna dumblo kvapą? Profesionalas sutiko, kad dažnai toks atvejis pasitaiko ir paaiškinimas vienas: tvenkinių, kur jos buvo užaugintos, dugnas buvo ne molio. Tada juose atsiranda daugiau dumblo.
