„Tarptautinė tinginių diena pirmą kartą buvo paminėta 1996 m. Kolumbijoje. Ši diena skirta ne tingiems žmonėms, o atogrąžų miškuose aptinkamiems gyvūnams, priklausantiems nepilnadančių (Xenarhra) būriui. Tarptautinės tinginių dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos gyvūnus ir apsaugoti nuo išnykimo.
Minėdami šią dieną, dalinamės įdomiais faktais apie tinginius:
- Pasaulyje yra aptinkamos šešios tinginių rūšys. Visos gyvena Pietų ir Centrinėje Amerikoje.
- Tinginiai – lėčiausi pasaulyje žinduoliai. Šie apsnūdę atogrąžų miškų gyventojai miega 15–18 valandų per parą, o net ir pabudę juda mažai.
- Tinginiai sutverti gyvenimui medžių viršūnėse. Jie beveik visą gyvenimą praleidžia kabodami ant šakų, į kurias įsikimba lenktais nagais. Tinginiai medžiuose ne tik miega, bet ir veda jauniklius. Patelės atsiveda vieną jauniklį, kuris būna priklausomas nuo motinos iki 100 dienų.
- Priešingai nei kiti nepilnadančiai, tinginiai neėda skruzdėlių – jie minta lapais ir vaisiais. Iš sultingų augalų tinginiai taip pat gauna jiems reikalingą vandens kiekį. Tinginių medžiagų apykaita labai lėta – maisto virškinimas užtrunka 11–30 dienų.
- Tinginiai iš kitų žinduolių išsiskiria savo kailiu – viršutiniame jo sluoksnyje gali augti dumbliai ir grybai. Dumbliai suteikia tinginio kailiui žalsvą atspalvį, kuris veikia kaip efektyvi maskuotė. Neįprasta ir tai, kad gyvūno kailis auga į priešingą pusę nei daugumos žinduolių. Kai tinginys kybo aukštyn kojomis, jo kailis būna nukaręs žemyn, todėl, lyjant lietui, nuo jo nuteka vanduo.
- Būdami ant žemės tinginiai yra labai pažeidžiami. Judėjimą žeme apsunkina jų silpnos užpakalinės kojos ir ilgi nagai. Ant žemės tinginiai juda priekiniais nagais įsikabindami į žemės paviršių ir traukdami save stipriomis priekinėmis kojomis.
- Nors ant žemės tinginiai yra lėti ir nerangūs, tačiau plaukia stebėtinai greitai. Naudodamiesi ilgomis ir stipriomis priekinėmis kojomis, vandenyje jie gali judėti tris kartus greičiau nei sausumoje.
- Tinginiai yra neatskiriama atogrąžų miškų ekosistemų dalis. Tinginių populiacijų išlikimas visiškai priklauso nuo atogrąžų miškų išsaugojimo.
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje galima pamatyti trijų tinginių rūšių atstovus: tripirštį (Bradypus tridactylus), dvipirštį (Choloepus didactylus), ir apykaklėtąjį (Bradypus torquatus) tinginius.
Dvipirščio ir apykaklėtojo tinginių iškamšos iš Kauno Jėzuitų gimnazijos muziejaus buvo perduotos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui 1955 m. Tripirštis tinginys 1931 m. Tado Ivanausko parsivežtas iš ekspedicijos Brazilijoje.“
