Janas pavadintas dviveidžio romėnų dievo vardu ir nuo pat gimimo gyveno Ženevos gamtos istorijos muziejuje. Laukinėje gamtoje dvigalvis vėžlys paprastai tiek ilgai neišgyventų, nes negali sutraukti galvų į kiautą ir pasislėpti nuo plėšrūnų.
Viena iš jo prižiūrėtojų, Angelica Bourgoin, sako, kad išskirtinai ilgai šis vėžlys gyvena dėl individualizuoto priežiūros režimo. Siekiant palaikyti gerą jo sveikatos būklę, A.Bourgoin ir kiti vėžlio globėjai maitina jį ekologiškomis salotomis, kasdien masažuoja ir maudo žaliojoje ir ramunėlių arbatose.
Vėžlys netgi važinėja pagal užsakymą pagaminta riedlente.
A.Bourgoin taip pat sakė, kad kiekvieną rytą įjungia muziką, kad padėtų jam pabusti ir reguliariai su juo kalbasi.
Kaip dvigalvis gyvūnas valdo savo kūną?
Janas turi dvi galvas, dvi širdis ir du plaučius, bet tik vieną virškinimo sistemą.
Dešinė galva valdo kojas dešinėje kiauto pusėje, o kairė galva valdo kairę pusę.
Janas turi dvi skirtingas asmenybes, turinčias skirtingas nuotaikas ir skonį, o tai kartais gali sukelti konfliktus, pavyzdžiui, dėl to, kuria kryptimi eiti.
„Pastebėjau, kad dešinioji galva yra smalsesnė, budresnė, jos asmenybė daug stipresnė“, – aiškina A.Bourgoin.
„Kairė galva yra pasyvesnė ir labai godi“, – sako ji ir priduria, kad viena galva labiau mėgsta trūkažoles, o kita – morkas.
Janasą nuolat stebi jo globėjai – jei jis apsiverstų tai galėtų būti mirtina.
