Marytė Undzėnienė Skrebiškiuose (Biržų r.) ravėdama daržą išgirdo iš tolėliau sklindantį gailų stirnos verksmą. Nuo vaikystės moteris gyvena pamiškėje, todėl žvėrių balsus skiria.
„Supratau, kad nutiko kažkas bloga, nes jau ir anksčiau teko gelbėti stirniuką. Šie žvėrys, kai juos ištinka nelaimė, garsiai verkia. Buvo rami diena, tad viskas gerai buvo girdėti“, – dėstė moteris.
Moteris žinojo, kad už puskilometrio nuo namų yra buvusios mechaninės dirbtuvės, priklausančios vienam ūkininkui, o ten daug apleistų ir neuždengtų šulinių. Vieni jų pilni vandens, kiti tušti.
Ji sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie dirbtuvių ieškoti nelaimėlio. Viena pastato pusė apaugusi krūmais ir apžėlusi aukšta žole. Čia yra ne vienas neuždengtas šulinys. Anksčiau jie buvo uždengti gelžbetoniniais ir metaliniais dangčiais, bet per ilgą laiką juos ištampė metalo vagys.
Moteris palei pastatą klaidžiojo maždaug pusvalandį, kol surado, iš kurio šulinio sklinda garsas.
Šulinyje vandens nebuvo, tik dumblinas dugnas, o gylis siekė apie 2 metrus, todėl keturkojis nelaimėlis niekaip neįstengė savomis jėgomis išsivaduoti iš spąstų. Moters manymu, žvėris buvo maždaug mėnesio amžiaus.
Moteris nuskubėjo į namus pasiimti kopėčių. Pakeliui ji sutiko 3 jaunuolius ir visi kartu nuskubėjo gelbėti stirnos.
Jaunuoliams prilaikant kopėčias M.Undzėnienė nusileido į šulinio dugną. Šiaip ne taip gelbėtojai iškėlė stirniuką į viršų.
Vos kojomis pasiekė žemę, žvėris kiek įkabindamas puolė bėgti.
