Tai – žiauri ir daugumoje Vakarų valstybių uždrausta praktika, kuri, deja, tęsiama ir šiandien. Jos mastą atskleidžia Leonardo DiCaprio prodiusuotas dokumentinis filmas „Pelekas“, kurį peržiūrėti gali „discovery+“ prenumeratoriai.
Pelekų šalinimas – brutali praktika, kai sužvejoto ryklio pelekai yra nupjaunami, o pats gyvūnas yra išmetamas į jūra, nepaisant to, ar vis dar yra gyvas. Šį smerktiną veiksmą pagrinde lemia itin didžiulė ryklių pelekų vertė ir menkai vertinama ryklio mėsa.
Jeigu ankstesniais laikais pagauti rykliai būdavo paleidžiami į laisvę, per daugybę metų išaugusi šių žuvų pelekų rinka skatina žvejus užsiimti pelekų šalinimu. Juolab kad tokiu būdu laivo triume lieka daugiau vietos kitoms, vertingesnėms žuvims.
Nupjovus šias ryklių dalis, jos dažniausiai naudojamos pelekų sriubai gaminti. Tai – iš Azijos atkeliavęs „delikatesas“, kuris kadaise buvo ruošiamas tik Kinijos imperatoriams ir didikams. Dubenėlis šios sriubos gali kainuoti nuo daugmaž 50 iki 200 dolerių.
Tuo pat metu džiovinti ryklių pelekai, naudojami šios sriubos paruošimui, yra viena brangiausių jūros gėrybių apskritai. Kilogramas šių nehumaniškai išgautų ingredientų gali kainuoti net iki 500 dolerių.
Dėl plačiai paplitusios žvejybos Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) į Raudonąją knygą kaip pažeidžiamas, nykstančias ar kritiškai nykstančias yra įtraukusi net 181 ryklių rūšių.
Pažabojimo priemonės – nepakankamos
Svarbu ir tai, kad kai kurios valstybės jau ėmėsi veiksmų, norėdamos pažaboti šią ryklių populiaciją naikinančią praktiką. Pavyzdžiui, kelios šalys, tarp jų – ir JAV bei Australija, yra priėmusios įstatymus ir savo vandenyse draudžia tokio tipo žvejybą. Tačiau ryklių pelekai vis dar gali būti teisėtai importuojami į šias valstybes, o prekyba jais – ribojama per mažu mastu.
Natūralu, kad nesiimant reikalingų veiksmų dėl ryklių pelekų šalinimo, tai atsilieps ne tik šių gyvūnų populiacijai, bet ir visai planetai, nes rykliai atlieka svarbų vaidmenį padedant palaikyti balansą vandenynuose. Migruodami šie gyvūnai užtikrina maistinių medžiagų apykaitą tarp skirtingų pasaulio vietų. Esant nepakankamam ryklių skaičiui, gali sutrikti per tūkstančius metų nusistovėjusios mitybos grandinės, o tuo pat metu ir visa ekosistema. Tokiu atveju grėsmė išnykti kils ir daugybei kitų vandens gyventojų rūšių.
Akylas žvilgsnis į problemos užkulisius
Į ryklių žvejybos dėl pelekų užkulisius žvelgia praėjusiais metais pasirodęs, žmonių žiaurumą atskleidžiantis dokumentinis filmas „Pelekas“ (angl. Fin). Jo režisierius Eli Roth kartu su profesionalia mokslininkų, tyrėjų ir aktyvistų grupe leidžiasi į kelionę aplink pasaulį, norėdamas atskleisti tiesą apie verslą, kasmet pražudantį dešimtis milijonų ryklių.
„Tai baisiausias filmas, kurį esu sukūręs, ir, be abejonės, pats pavojingiausias“, – sako juostos režisierius. Jo teigimu, rykliai valo mūsų vandenynus, kurie sukuria apie pusę viso planetos deguonies.
Įdomu tai, kad filmo vykdantysis prodiuseris – Oskaro laureatas ir vienas žinomiausių pasaulio aktorių Leonardo DiCaprio. Prie filmo kūrimo prisidėjo ir kita gerai žinoma aktorė Nina Dobrev.
Ši kiek daugiau nei pusantros valandos trunkanti dokumentinė juosta – visapusiškas bandymas atkreipti žmonijos dėmesį į per ilgai ignoruotą problemą ir paskatinti ne tik dar garsiau kalbėti apie beprasmę ryklių žvejybą, bet ir pagaliau sustabdyti jų pelekų šalinimą. Ją ir daugybę kitų filmų, besigilinančių į ryklių žvejybos problematiką, galima peržiūrėti „discovery+“ platformoje, kuri Lietuvoje yra pasiekiama per „Go3“ televiziją.
„Pelekas“ taip pat yra vienas iš šiais metais 34-ąjį kartą vykstančios „Discovery Channel“ ir „discovery+“ organizuojamos „Ryklių savaitės“ filmų. Jos metu, pasitelkiant naujausią dokumentiką ir specialias pramogines laidas, siekiama atkreipti dėmesį į ryklių naudą planetai bei griauti nusistovėjusius stereotipus.
