Planuojama, kad nuo pirmadienio uždaromas didžiausias šalies stumbrynas lankytojus toliau stebėti stumbrų gyvenimo pakvies įpusėjus kitiems metams.
Rekonstrukcijos metus bus visiškai atnaujintas šių stambiausių laukinių gyvūnų aptvaras, teritorijoje talpinantis dviejų stumbrų bandų gyvenimą, ir stumbrininko namelis, kuriame bus atidaryta atnaujinta ekspozicija.
Apie stumbrų gyvenimą ir Pašilių stumbryno istoriją ir toliau pasakos stumbryno prižiūrėtojai.
Valstybinių miškų urėdijos teigimu, jos prižiūrimas 50 ha ploto Pašilių stumbrynas yra vienintelė vieta, kur iš arti galima stebėti stumbrų gyvenimą ir kur jiems sukurtos artimos natūraliai aplinkai gyvenimo sąlygos.
Pirmieji du belovežo stumbrai į Pašilių miško aptvarus atvežti 1969 m. iš Prioksko-Terrasny rezervato Serpukhovo srityje Rusijoje. Naujai įrengtame stumbryne 1971 m. gimė pirmasis jauniklis. Daugiau kaip pusę amžiaus gyvuojančiame stumbryne jo gyventojai jau susilaukė 180 jauniklių.
Pagal tarptautinį susitarimą, Lietuvoje stumbryne gimstantiems stumbriukams duodami vardai, pasidedantys raidėmis „Gi“.
Pašilių stumbryno gyventojai, Europiniai stumbrai, yra stambiausi laukiniai gyvūnai, įrašyti į tarptautinę Raudonąją knygą.
Šie žinduoliai retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, kalnuose, stepėse buvo plačiai paplitę iki XVI a., tačiau dėl žemdirbystės plėtros ir intensyvios medžioklės gyvūnai buvo išstumti į gūdžius, nuošalius miškus ir iki XIX a. vidurio Lietuvoje išnaikinti.
Šiuo metu laisvėje Lietuvoje priskaičiuojama apie 200 stumbrų, Pašilių stumbryne gyvena 28 stumbrai.
