Savaitgalį paimti mėginiai Leitės polderyje ir Leitės upėje, taip pat Veižo upėje ir Veižo vasaros polderiuose. Nustatyta, kad deguonies kiekis vandenyje vietomis siekė nuo 0,6 mg/l iki 1,2 mg/l.
Pastebėtina, kad kai deguonies kiekis vandenyje nukrinta žemiau negu 2 mg/l, žuvų organizme prasideda negrįžtami procesai. Kai deguonies kiekis nukrinta žemiau negu 1 mg/l, žuvys gaišta.
Sekmadienį vakare gauta pranešimų, kad pastebėtos nugaišusios žuvys Gėgės upėje.
Šiandienos duomenimis, Gėgės upėje, ties Plaškių kaimu, deguonies kiekis vandens telkiniuose vietomis buvo 0,4 mg/l, arčiau Nemuno žiočių deguonies kiekis siekė 4,7 mg/l. Atlikus tyrimus Nemune – 7,2 mg/l.
Vietose, kur pastebimas daugiausia negyvų žuvų, deguonies kiekis žemiau kritinės normos – nuo 1,5 mg/l , o gilesniuose vandenyse mažiau nei 1 mg/l.
Aplinkosaugininkai tęsia darbus, stebi vandens telkinius.
„Kuo aukštesnė vandens temperatūra, tuo mažiau deguonies jame ištirpsta. Be to, pakilus vandens temperatūrai, prasideda intensyvi augalų vegetacija, pagreitėja puvimo procesai, todėl vanduo dar greičiau praranda deguonį. Dėl šios priežasties tokiuose vandens telkiniuose žuvys ima dusti“, – sako Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Ramūnas Strukčinskas.
Aplinkosaugininkas atkreipia dėmesį, kad seklesni vandenys įšyla greičiau ir žuvims nebėra kur slėptis. Be to, kylančiai vandens temperatūrai jautresni žuvų jaunikliai – suaugusios žuvys yra judresnės ir stipresnės.
„Nereikia pamiršti, kad vandens augalijai ir gyvūnijai pražūtinga ir tarša. Pavyzdžiui, kai nuotekos neišvalomos iki reikiamų koncentracijų, vandenyje susidaro azoto ir ypač fosforo junginių perteklius, ir tada prasideda intensyvus vandens žydėjimas. Dumbliai ne tik naudoja deguonį – jie greitai žūsta, taigi ima pūti ir sunaudoja dar daugiau deguonies“, – aiškina R.Strukčinskas.
Dar vienas patarimas, priduria aplinkosaugininkas, nušienautų pakrantėse meldų nepalikti pūti vandenyje – reikėtų juos išgriebti į krantą.
