Skundžiasi šūviais
Akademijos gyventojai guodžiasi – artėjant „Agrovizijai“ kai kuriems jų apie šią parodą primena ne patys maloniausi garsai.
Anksti ryte gyventojus prižadina ne kas kita, o šūviai. Tarpusavy kalbamasi, kad tokiais laikais, kai kurie miestai uždraudžia fejerverkus ir ypač daug kalbama apie tai, kad reikia mažinti triukšminę taršą, Kėdainių rajone tokios kalbos, rodos, niekam neįdomios.
Juo labiau kad netoliese gyvena ir karo pabėgėliai iš Ukrainos, kuriems tokie garsai sukelia nežmoniškai daug baimės ir siaubingus atsiminimus.
Gyventojai kreipėsi į seniūniją, tačiau panašu, kad konsensuso rasti gali ir nepavykti.
Seniūnas gavo raštiškus paaiškinimus
Kaip sakė Dotnuvos seniūnas Modestas Tvaravičius, gyventojai jam apie problemą pranešė, ir jis, gavęs raštišką situacijos išaiškinimą, juo pasidalijo su visais, kuriems jis gali būti aktualus.
„Iškart susisiekiau su instituto atstovais ir gavau raštišką paaiškinimą. Taip, vyksta pasiruošimas parodai, o paukščiai viską išlesa. Dėl to vyksta jų baidymas, leidžiami tiek įrašyti plėšriųjų paukščių balsai, tiek leidžiamos garsinės patrankos.
Paprasčiausiai kitaip jie negali, nes tie paukščiai viską išlesa greitai, kiek žinau, laukeliai atsodinti jau ne kartą“, – kalbėjo seniūnas.
Jis pridūrė suprantantis abi puses – tiek gyventojus, tiek ir parodos organizatorius, tačiau ar įmanoma rasti kažkokį sutarimą, suabejojo.
„Vis tiek ten juk mokslo žmonės dirba, na, nemanau, kad jie pažeidinėtų taisykles kažkokias. Net nežinau, ką pasakyti, reikėtų didesnio supratingumo veikiausiai iš abiejų pusių. Gal galėtų ne nuo tokio ankstaus ryto leisti tuos garsus, na, sunku pasakyti“, – svarstė M.Tvaravičius.
Garsais sklis dar kone mėnesį
Tuo tarpu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktoriaus pavaduotojas Antanas Ronis sakė, kad tokie garsai iš laukų sklis dar kone mėnesį.
„Mes tokiu būdu baidome varnas, nes jos gadina mūsų laukelius. Laukuose leidžiame erelių klyksmo garsus. Tačiau tik erelių negana, reikia ir garsinių patrankų.
Jas leidžiame nuo 6 ryto iki maždaug 10 vakaro 10–15 min. intervalais. Kas rytą žmogus turi atvažiuoti, jas sustatyti, nes palikti per naktį tokių dalykų negalime, ir kas vakarą viską surenka. Taip pat ir savaitgaliais“, – kalbėjo direktoriaus pavaduotojas.
Maža to, net ir dabar leidžiami šūvių garsai yra kai kuriais atvejais net per vėlūs – paukščiai pabunda vos prašvitus, vadinasi, laukus atakuoti ima ir nuo 4 ryto.
Jo teigimu, likus maždaug savaitei iki parodos pradžios, patrankos nebebus naudojamos, nes parodos teritorijoje ims kurtis parodos dalyviai, statysis palapines, vėliavas ir tai atbaidys varnas tiek, kad jos nebesugadintų pasėlių.
Kito būdo nėra
Vis dėlto natūralu, kad gyventojai, tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais 6 ryto prižadinti šūvio garsų, išties nesidžiaugia. Ypač pikta tiems, kurie turi mažų vaikų ar tiesiog jautriau miega.
„Kito būdo, deja, bet nėra. Mielai mes jų nestatytume, bet nieko kito negalime padaryti.
Net ir patrankoms veikiant varnos įsidrąsina prie pat jos nutūpti ir lesioti. Patrankai iššovus jos pakyla, nuskrenda toliau, bet vėl grįžta.
O visokios kaliausės, aitvarai ir panašiai – net kalbėti neverta, tai išbandytas reikalas ir tėra tik pinigų švaistymas.
Kitas dalykas yra tas, kad ir tuos aitvarus ar kaliauses reikėtų ryte atvežti, vakare surinkti. Buvo tokių atvejų anksčiau, tai žinote, palikus per naktį ryte jau nerasdavome. Tie patys vietiniai laukus apeidavo ir susirinkdavo…“ – neslėpė A.Ronis.
Trukdo ne visiems
Tiesa, pašnekovas sako, kad Akademijoje gyvena nemažai instituto darbuotojų, tačiau nė vienas šūvių garsais nesiskundė.
„Aš esu paklausinėjęs kolegų, na, nė vienas nesiskundė, nesakė, kad jiems, jų šeimos nariams ar vaikams trukdytų. Tad tikrai nėra taip, kad visiems bendruomenės nariams tie garsai trukdo.
Nė vienas darbuotojas neatėjo ir nepasiskundė, kad trukdo jiems gyventi…
Aš juos taip pat girdžiu kas rytą, bet man jie netrukdo, nei žmona, nei vaikai nesiskundžia“, – kalbėjo instituto atstovas.
Varnų populiacija per didelė
A.Ronis pridūrė, kad apskritai varnų populiacija yra stipriai išaugusi ir išties su jomis darosi sunku susitvarkyti.
„Kalbėjau ir su Dotnuvos seniūnu, kad antroje vasaros pusėje reikės kreiptis į savivaldybę ar į Aplinkos ministeriją ir kelti šį klausimą.
Populiacija yra per didelė. Varnų gali būti, bet gal ne tiek daug kaip dabar.
Jos šimtą metų tame parke gyvena, taip lengvai neiškrapštysi jų lauk… Parko juk neiškirsi. Anksčiau medžiotojai šaudydavo, na, bet dabar šaudyti nebegalima, tad istorija su tomis varnomis yra labai ilga ir išbandyta buvo tikrai viskas, kas tik įmanoma“, – reziumavo A.Ronis.
