Parlamentaras savo kreipimesi prašo Aplinkos ministerijos pavesti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos institutui ar kitai kompetentingai institucijai atlikti kiekvieno į krantą išmesto negyvo pilkojo ruonio tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.
Taip pat – įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą rinkti bei sisteminti duomenis apie nugaišusius ruonius bei imtis tyrimų kaltininkų nustatymui, jei ruoniai nugaišo dėl žmogaus kaltės.
Seimo narys teigia, kad situacija kasmet kartojasi, tačiau reikšmingų priemonių jai spręsti Aplinkos ministerija nesiima.
„Viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašai apie galimai su šautinėmis žaizdomis į krantą išmestą pilkojo ruonio kūną Šventojoje. Lietuvoje, Baltijos jūros pakrantėje per pastaruosius dešimt metų nuolat fiksuojami į krantą išmesti negyvi, su šautinėmis ar durtinėmis žaizdomis ruoniai. Į krantą buvo išplukdyti ir ruoniai su mechaniškai nupjautomis galvomis.
Akivaizdu, kad gyvūnai nugaišta ne patys susižeidę, o tampa piktavalių aukomis. Kasmet į Lietuvos pajūrio krantus išmetama apie 30–40 negyvų pilkųjų ruonių, tačiau išsamūs tyrimai jų kritimo priežasčiai ir kaltininkams nustatyti nėra atliekami. Išmestus į krantą negyvus ruonius tiesiog surenka ir išveža utilizuoti UAB „Nuaras“, – sako L.Jonauskas.
Pasak L.Jonausko, nesant vieningo ir nuoseklaus Lietuvos pakrantėje rastų negyvų ruonių monitoringo, kuris padėtų tiksliai nustatyti jų žuvimo priežastis, sunku nustatyti ir dėl žmogaus kaltės, nuo šautinių, durtinių ir kitų sužeidimų nugaišusių ruonių kaltininkus.
„Pilkieji ruoniai įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą ir yra saugoma rūšis. Brutalus jų žudymas yra nusikaltimas ir už jį yra baudžiama. Tačiau dabar, kai neatliekamas negyvų ruonių monitoringas, prarandama galimybė susekti ir nubausti kaltininkus.
Ne viena tarptautinė organizacija yra konstatavusi, kad mažai tikėtina, jog negyvi ruoniai atplukdomi iš kitų valstybių, o kaltininkų reikia ieškoti Lietuvos pakrantėje. Per ilgai užsitęsė šios problemos ignoravimas“, – teigia L.Jonauskas.
