Tyrinėdami žofrua koatų mitybą Panamoje, mokslininkai nustatė, kad palmių vaisiuose, kuriuos šie gyvūnai reguliariai valgo, yra nedidelės etanolio dozės.
Dviejų beždžionių šlapimo mėginiai taip pat atskleidė etanoliui būdingus metabolitus, o tai rodo, kad alkoholis ne tik keliauja per jų kūną, bet ir yra virškinamas ir tam tikru būdu pašalinamas.
„Pirmą kartą mums pavyko be jokios abejonės parodyti, kad laukiniai primatai be žmogaus įsikišimo vartoja vaisius, kurių sudėtyje yra etanolio“, – sako primatologė Christina Campbell.
Tai tik vienas tyrimas, bet panašu, kad ši „girtos beždžionės“ hipotezė gali būti teisinga.
Girtos beždžionės hipotezę 2000 m. pirmą kartą iškėlė Berklio universiteto biologas Robertas Dudley. Jis teigia, kad beždžionių stiprus potraukis etanolio kvapui ir skoniui yra evoliucinis pranašumas, leidžiantis joms rinkti prinokusius, energijos suteikiančius vaisius ir juos valgyti.
Tas pats potraukis etanoliui vis dar egzistuoja ir žmonėse, tačiau jis buvo atskirtas nuo vaisiaus maistinės naudos. Vietoj to, žmonės išmoko distiliuoti spiritą, o mūsų primatų protėvių „kažkada buvęs naudingas alkoholio apetitas“ dabar tapo pavojumi mūsų gerovei.
Tai įdomi idėja, tačiau iki šiol šios hipotezės įrodymai buvo riboti ir dažniausiai anekdotiniai. Pavyzdžiui, paprastosios šimpanzės buvo sugautos valgančios fermentuotas palmių sultis , o vėliau buvo nustatyta, kad šiose sultyse etanolio koncentracija siekia beveik 7 procentus. Tačiau neaišku, ar šimpanzes prie vaisių pritraukia pats etanolis, ar jos iš tikrųjų girtauja.
Panamoje atliktas tyrimas yra pirmasis, kuris tiesiogiai išmatuoja primatų valgytų daug alkoholio turinčių vaisių suvartojimą.
Nelaisvėje laikomos žofrua koatos anksčiau buvo jautrios prinokusių vaisių, kuriuose yra etanolio, kvapams, tačiau tai pirmasis tyrimas, parodantis, kad šie vaisiai vartojami gamtoje.
„Tikėtina, kad beždžionės vaisius valgydavo su etanoliu, kad gautų kalorijų. Jos gauna daugiau kalorijų iš fermentuotų vaisių nei iš nefermentuotų vaisių. Didesnės kalorijos reiškia daugiau energijos“, – sako C.Campbell.
Jei alkoholis turi tam tikrą evoliucinį pranašumą, kuris dešimtis milijonų metų perduodamas iš mūsų ir šiuolaikinių primatų bendrų protėvių, tuomet galima tikėtis, kad tai pasirodys gyvūno DNR.
Iš tiesų genai, koduojantys etanolio metabolizmą, yra plačiai paplitę tarp žinduolių, valgančių vaisius ir nektarą. Kokią naudą šis genas galiausiai suteikia gyvūnams, dar reikia ištirti, bet papildomų kalorijų gavimas greičiausiai suteikė jiems evoliucinį pranašumą aplinkoje, kurioje maisto paieška reikalauja daug sunkaus darbo.
Parengta pagal „Sciencealert.com“ inf.
