Pirmosios po automobilių ratais žūva ramiai peržiemojusios, anksčiausiai atsibudusios ir saugias žiemavietes palikusios pievinės varlės, vėliau – rupūžės. Orams vis labiau šylant paskutiniosios atkunta žaliosios varlės. Ne kartą esate stebėję kelių atkarpas klote nuklotas sutraiškytų varlių kūneliais. Tai neabejotinai didelė žala gamtai. Visgi slidi kelio danga pavojinga ir vairuotojams, nes gali tapti pavojingų avarinių situacijų priežastimi.
Bendra varliagyvių populiacijos būklė sparčiai blogėja. Daugiau nei 70 proc. pasaulio varliagyvių rūšių gresia išnykimas, nurodoma Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo pranešime. Jame pažymima, kad yra dvi tiesioginės varliagyvių nykimo priežastys: išaugęs mirtingumas (žūtys) bei mažėjantis populiacijų gausimas dėl reprodukcinių problemų, dažniausiai sukeltų aplinkos taršos ir patogenų.
Abi priežastys yra tiesiogiai susijusios su buveinių kitimu bei nykimu, klimato kaita, aplinkos tarša (cheminių medžiagų naudojimu žemės ūkyje) ir invazinių rūšių plitimu. Dėl pastaruosius metus mūsų šalį vis dažniau kamuojančių vasaros sausrų išdžiūsta vandens telkiniai, pelkės, šlapynės, todėl pastebimai mažėja varliagyviams veistis, gyventi, maitintis. ir saugiai žiemoti tinkamų buveinių.
Pastarųjų ima trūkti ir dėl miško kirtimų, nes dalis varliagyvių žiemoja sausumoje po išvartomis, kelmais, nuokritomis ir pan. Švarūs ir gėli vandens telkiniai labi svarbūs varliagyvių nerštui ir, žinoma, pirmųjų vystymosi stadijų jaunikliams išgyventi. Daugiamečių pievų nykimas ir intensyvus jų naudojimas, virsmas ariama žeme ar infrastruktūros dalimi kasmet mažina mitybai tinkamų buveinių plotus.
Kai kurių varliagyvių – pievinių bei smailiasnukių varlių – populiacijos galėjo sumažėti kartais ar net dešimtimis. Itin svarbu pavasarinės migracijos metu apsaugoti mūsų krašto varliagyvius.
Kad varliagyviai galėtų saugiai migruoti, įrengiamos nuolatinės gelžbetonio tvorelės su specialiomis pralaidomis arba statomi laikini atitvarai. Tinkamose vietose įrengtos apsaugos apriboja varliagyvių patekimą ant važiuojamosios kelio dalies. Nors nuolatinės tvorelės yra gana brangus inžinerinis įrenginys, tačiau užtikrina ilgalaikę gyvūnų apsaugą.
Tvorelių įrengimui būtinas bendras inžinierių ir varliagyvių biologiją išmanančių ekologų darbas. Nors tokios apsaugos gana įprastos daugelyje užsienio šalių, tačiau kol kas Lietuvoje jos įrengtos tik 4-iose vietovėse, esančiose Veisiejų, Varnių, ir Pavilnių regioniniuose parkuose.
Kovo pabaigoje dėl privačių iniciatyvų varliagyviai saugomi Kauno miesto Kleboniškio gatvėje, kurioje VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo, Kleboniškio ir Kauno Tado Ivanausko progimnazijos bendruomenių pastangomis yra įrengti laikini apsauginiai atitvarai, skirti užtikrinti saugią varliagyvių migraciją Kleboniškio gatvės atkarpoje nuo miško pradžios iki įvažiavimo į Eigulių vandenvietės teritoriją.
Organizatorių ir talkininkų pastangomis nutiestas 0,5 km ilgio ir 0,5 aukščio metalinio tinklo atitvaras-tvorelė. Ties atitvaro kraštu kas 15-20 m iškastos duobelės, į kurias įleisti 12 l talpos perforuoti, t. y. su specialiai pragręžtomis mažomis skylutėmis (skirtomis vandens ištekėjimui), plastikiniai kibirai.
Būtent į šiuos kibirus susirinks migruojantys varliagyviai. Jie negalės tiesiogiai įšokuoti į važiuojamąją kelio dalį, todėl judės palei atitvarą tol, kol sukris į žemės įkastus surenkamuosius kibirus. Į kibirus susirinkusius varliagyvius kasdien saugiai perkelti į kitą kelio pusę įsipareigojo Kauno Tado Ivanausko progimnazijos mokiniai ir Kleboniškio bendruomenės atstovai. Akcija bus vykdoma iki varliagyvių migracijos pabaigos.
