„Ryte šalia namų pastebėjau tupinčią pelėdą. Aplink visas pulkas varnų. Pasiskambinau gyvūnų gelbėtojams. Kol laukiau, pelėda patupėjusi apie 40 min. sugebėjo pati nuskristi. Vijosi visas būrys varnų. Po to pailsėjo darželio teritorijoje ir toliau nuskrido. Tikiuosi, kad jai viskas gerai baigsis“ , – dalijosi Vilniaus Laisvės prospekte pelėdą užfiksavusi Neringa Medeisytė-Sedelskė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad gelbėti paukščio atvyko ir ugniagesiai, tačiau pelėda nuskrido į mišką.
„Kai atvykome, jis jau tupėjo medyje. Mums statant kopėčias, paukštis ėmė ir nuskrido į netoliese esantį mišką. Beje, veikiausiai tai buvo apuokas, nes matėme už pelėdą gerokai didesnį paukštį,“ – pasakojo šios komandos skyrininkas Robertas Jurevičius.
Ugniagesių manymu, pastarajam nuo varnų pavyko pasprukti, o R.Jurevičius sako, kad gelbėti pelėdas reikėjo ne kartą, dažniausiai jas tekdavo traukti iš kaminų.
Ornitologas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Saulis Skuja sako, kad Vilniuje apsilankė Lietuvoje dar gana retai sutinkama uralinė pelėda. Ornitologas sako, kad pelėdos mieste nėra retas reiškinys, tačiau būtent uralinės pelėdos mieliau renkasi miškus, o ne miestus, o ir apskritai dieną pelėdos neturėtų būti aktyvios.
„Jeigu pelėdos mieste, dienos metu, būna aktyvios, skraido, žmonės jas mato, tai situacija su ta pelėda šiek tiek neraminanti, nes tai pelėdai greičiausiai ne viskas gerai. Jos yra naktiniai paukščiai ir dienos metu jos dažniausiai per daug neskraido. Pats faktas, kad uralinė pelėda, kuri natūraliai yra miškų paukštis ir miestuose neperi, balandžio pradžioje aptinkama Vilniuje, signalizuoja, kad kažkas negerai“, – portalui lrytas.lt sakė S.Skuja.
Miestai tinkami paukščiams ir dėl to, kad čia lengviau susirasti grobio – žiurkių, pelių, kitų paukščių, o ir praeiviai, automobiliai ar šunys, sako specialistas, pelėdas neretai gąsdina mažiau nei miškų kirtimai.
„Šiaip pelėdos miestuose tikrai gyvena ir peri, mūsų miestai nėra tiek urbanizuoti kiek Vakarų Europos ar kiti didmiesčiai, turime daug žaliųjų zonų. Vilniuje puikiausiai peri naminės pelėdos, mažieji apuokai, renkasi parkuose senus, uoksinius medžius. Mažieji apuokai renkasi senus kitų varninių paukščių lizdus, ten gali perėti jauniklius. Miestas paukščiams nėra kliūtis.“
Nestebina, sako ornitologas, ir varnų reakcija. Varniniai paukščiai ne tik pelėdas, tačiau ir kitus plėšriuosius paukščius laiko potencialia grėsme ir sau, ir jaunikliams.
„Kai plėšrusis paukštis kažkur pasirodo, kiti paukščiai juos pamato ir bando plėšrūną nuvyti, skrenda, eina link jo. Kartais ornitologai tuo naudojasi siekdami surasti pelėdą, tas paukščių keliamas triukšmas signalizuoja, kad kažkur galėtų būti pelėdos“, – atskleidžia specialistas.
Pagalbos specialistas ieškoti pataria tuomet, kai paukštis vizualiai atrodo sergantis. „Ši uralinė pelėda, bent iš nuotraukos, neatrodė labai sveika. Apylinkėse yra miškų, gal kažkur peri ir tie jaunikliai sklinda, bet šis paukštis nepanašus į jauną, labiau linkčiau link to, kad jis senesnis, sergantis, ir sunkiau randa gyvenimą gamtoje.
Bendrai, jei laukinis gyvūnas, ar tai žinduolis, ar paukštis, prisileidžia žmogų, tai jau signalizuoja, kad kažkas su juo negerai. Išskyrus žinduolių, stirniukų, lapiukų jauniklius, kurie smalsūs ir žmonių nebijo, arba paukščių jaunikliai, pavyzdžiui, pelėdų ar apuokų, kurie dar nelabai skraidantys ir žmogus gali arti prieiti. Tačiau jei gyvūnas vizualiai sveikas, nei jų gelbėti, nei imti nereikia. Jie savo aplinkoje, kažkur netoliese yra jų tėvai“, – pataria S.Skuja.
