Vilniuje įsikūrusio Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro darbuotojai jau nebeprisimena, kas prieš trylika metų tuomet Jaunųjų gamtininkų stotimi vadintai įstaigai atidavė sužalotą vienakojį jūrinį erelį.
Paukštis liko su viena koja, bet buvo išgydytas ir gyveno specialiai jam pastatytame aptvare. Gyveno tol, kol juo susidomėjo gyvūnų teisių gynėjai.
Pasigedo dokumentų
Pernai Neformaliojo švietimo centre apsilankę aplinkosaugininkai pasigedo gyvūnų įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir nusprendė, kad jūrinis erelis, kaip ir dauguma šio centro augintinių, laikomas neteisėtai.
Tokia išvada pribloškė gyvūnų globėjus – Pavilnyje įsikūrusiems gamtininkams gyventojai nešdavo sužalotus žvėris ir paukščius, čia įkurdinami ir muitininkų konfiskuoti gyvūnai.
Tiesa, kartu su išgelbėtais gyvūnais niekas neatnešė jų dokumentų.
Nors Lietuvos moksleivių neformaliojo švietimo centras turi leidimą laikyti ir eksponuoti gyvūnus vaikų mokymo tikslais, dokumentų neturintys jų augintiniai buvo konfiskuoti.
Išsivežė ir užmigdė
Buvo konfiskuotas ir vienakojis erelis. Tačiau nei aktyviai už gyvūnus kovojanti Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija (GATO), nei Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos nerado, kur jį įkurdinti, todėl ir toliau paliko rūpintis gamtininkams.
Bet neseniai su savo augintiniu jiems teko atsisveikinti – Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai paukštį išsivežė į Kauną.
Po kelių dienų į Zoologijos sodą paskambinęs gyvūnų globėjas Antonas Bolotinas išgirdo, kad erelis buvo užmigdytas.
„Keisti dalykai – dar tikrai galėjęs gyventi paukštis buvo užmigdytas. Tai padaryta nuvežus jį į Zoologijos sodą, nors GATO garsiai skelbia kovojanti prieš zoologijos sodus“, – stebėjosi niekam nereikalingais gyvūnais besirūpinantis vyras.
Jūriniam ereliui jis jau buvo suradęs prieglobstį – paukščiu susidomėjęs žmogus turėjo 15 kvadratinių metrų voljerą, tačiau nespėjo sutvarkyti reikalingų dokumentų.
Nei laikyti, nei atiduoti
Pats Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras konfiskuotų gyvūnų toliau legaliai laikyti negali.
„Keista tvarka. Naujų gyvūnų įsigyti galima, bet sutvarkyti dokumentų ir laikyti tų, prie kurių jau esame įpratę, neleidžiama.
Kitos tarnybos per nurodytą laiką leidžia pataisyti pažeidimus, o čia jokių išimčių nėra“, – stebėjosi A.Bolotinas.
Vyriškis iki šiol šeria ir prižiūri smauglį, du muitininkų konfiskuotus vėžlius: „Jie niekam nereikalingi, tad, ko gero, čia gyvens iki mirties, o šiame centre gyvūnai gyvena labai ilgai. Turbūt jiems čia gerai.“
A.Bolotinas ieškojo prieglobsčio ir kitiems konfiskuotiems gyvūnams, bet naujiems šeimininkams jų perduoti neleista.
„Laukiniai gyvūnai gali būti perduodami ne visiems pageidaujantiems juos laikyti ir ne bet kas turi teisę juos gabenti.
Jie gali būti laikomi tų subjektų, kuriems yra išduoti leidimai laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, kai kurie gyvūnai gali būti gabenami tik turint Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) išduodamus judumo sertifikatus, specialūs reikalavimai taikomi saugomų rūšių gyvūnams laikyti ir gabenti“, – paaiškino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai.
Anot aplinkos prievaizdų, prieglobsčio laukiniams gyvūnams paieška – sudėtingas, daug laiko ir finansų reikalaujantis procesas. Todėl šiais metais tam bus rengiami viešieji pirkimai, skirtas papildomas finansavimas.
Išgabeno į Belgiją
Keletą konfiskuotų gyvūnų iš Pavilnyje esančio centro paėmė Lietuvos zoologijos sodas, iguaną išsivežė Šiaulių jaunieji gamtininkai, nors dalis jų pačių augintinių buvo išgabenti į Belgijos zoologijos sodus.
Tada aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis „Lietuvos rytui“ atsakė, kad iš Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro buvo paimti gyvūnai, kuriems laikyti jie neturėjo reikiamų leidimų arba buvo nusižengta laikymo taisyklėms: „Kas jais rūpinosi ir kokiu tikslu jie buvo laikomi, šiuo atveju reikšmės neturi.“
Tuo metu jaunieji Vilniaus gamtininkai ilgą laiką turėjo rūpintis jau konfiskuotais gyvūnais.
Aplinkos apsaugos departamento atstovai teigė kreipęsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad ji surastų naujas laikymo vietas, bet AAA jokių pasiūlymų nepateikė.
Patarė nutraukti kančias
Beje, AAD atstovai atkreipė dėmesį, jog jūrinis erelis taip pat buvo konfiskuotas ne dėl netinkamų laikymo sąlygų, o dėl to, kad laikyti gyvūną be jo įsigijimo dokumentų yra neteisėta.
Svarstyta jūrinį erelį apgyvendinti užsienio zoologijos sode, todėl buvo kreiptasi į veterinarijos specialistus, kad įvertintų paukščio būklę.
Veterinarijos gydytojas specialistų komisijai pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad gyvūnas jau ilgą laiką yra amputuota koja, turi daugiau sveikatos sutrikimų, todėl jo būklė tikrai prasta.
„Dėl sveikatos būklės jūrinis erelis patiria kančias, dėl to rekomenduotume jas nutraukti paukštį eutanizuojant“, – teigiama išvadose, nors erelio prižiūrėtojai nepastebėjo, kad jis būtų paliegęs.
Tokią išvadą gavusi komisija nusprendė paukščio būklę įvertinti dar kartą, dėl to AAD kreipėsi į Lietuvos zoologijos sodą ir Tado Ivanausko muziejų. Šių įstaigų veterinarijos gydytojas ir ornitologas pateikė dar vieną rekomendaciją paukštį išlaisvinti nuo patiriamų kančių ir jį nugaišinti.
„Aplinkosaugininkai visais būdais siekė užtikrinti gyvūno gerovę, bet gavę kvalifikuotų specialistų išvadas turėjo pasirinkti nutraukti gyvūno kančias. Erelio būklė buvo sunki ir dėl to, kad paukštis buvo sulaukęs garbaus amžiaus“, – paaiškino AAD atstovai.
Tikrintojai pražudė pumą
Praėjusių metų vasarą skandalingai baigėsi ir laukinių gyvūnų patikrinimas Grūto parke.
AAD vykdant patikrinimą specialistai turėjo nuskaityti po pumos bei trijų beždžionių – karčiuotųjų pavianų oda esančias mikroschemas, todėl gyvūnus reikėjo užmigdyti.
AAD Alytaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija neturi gyvūnams migdyti reikalingo šautuvo ir poodinių mikroschemų skaitytuvų, todėl į pagalbą buvo pakviesti Lietuvos zoologijos sodo specialistai.
Bandant užmigdyti pumą į gyvūną buvo pataikytos dvi strėlytės su migdomaisiais. Puma visiškai neužmigo, todėl aptvare buvo sugauta graibštu ir prispausta prie žemės. Tuomet specialistai skaitytuvu nuskaitė mikroschemą.
Tai padarius puma už uodegos buvo traukiama iš graibšto, bet jos nagas įstrigo į graibšto tinklą. Zoologijos sodo darbuotojai koją ištraukė, išlaisvintas žvėris nuėjo ir atsigulė pavėsyje.
Parko darbuotojai pastebėjo, kad gulintis gyvūnas alsuoja neįprastai tankiai, tačiau patikinę, jog tai normalus vaistų poveikis, specialistai išvyko. Pavakarę puma buvo rasta nugaišusi. Grūto parke ji gyveno septynerius metus.
Gaišeną ištyrę ekspertai nurodė, kad puma nugaišo dėl smegenų, širdies ir kvėpavimo funkcijų sutrikimo.
Tyrimą dėl šio įvykio greitai nutraukusi Druskininkų policija nurodė, kad tai ne nusikaltimas, o kaip gyvūnai turi būti migdomi patikrinimo metu, nenurodo joks teisės aktas. Pražudyto gyvūno šeimininkams dėl nuostolių atlyginimo pareigūnai patarė kreiptis į teismą.
