Tikėtina, kad dauguma šių nežinomų rūšių yra mažieji žinduoliai, pavyzdžiui, šikšnosparniai ar graužikai. Dėl jų dydžio ekspertams tikriausiai buvo sunku nustatyti skirtumus, o tai reiškia, kad kai kurios rūšys buvo apjungtos ir užskaitytos kaip viena.
„Nedidelius ir subtilius išvaizdos skirtumus sunkiau pastebėti, kai žiūrite į mažytį gyvūną, sveriantį 10 gramų, nei į kažką, kas yra žmogaus dydžio. Neįmanoma pasakyti, kad tai skirtingos rūšys, nebent atliekama genetinė analizė“, – aiškina biologas Bryanas Carstensas iš Ohajo valstijos universiteto.
Jeigu nežinome apie jų egzistavimą, negalime atsižvelgti į šias būtybes evoliucijos teorijoje, maisto grandinėje ar į tai, kaip šios rūšys yra paplitusios ar kaip jas išsaugoti.
Remiantis naujausiomis prognozėmis, daugiau nei 80 proc. žinduolių jau turėtų būti klasifikuoti. Aprašyta daugiau nei 6 400 žinduolių rūšių, o tai reikštų, kad vis dar gali būti daugiau nei tūkstantis nežinomų rūšių, kurias reikia oficialiai klasifikuoti.
Analizuodami genų sekas ir geografinius bei biologinius duomenis iš daugiau nei 4000 žinduolių, mokslininkai nustatė, kuriuose taksonuose greičiausiai yra paslėptų rūšių.
Prognozuojama, kad Pietryčių Azijoje bus neatpažintų žinduolių rūšių centras. Tiek evoliuciniai, tiek genetiniai modeliai apskaičiavo, kad šiame pasaulio regione gali būti didžiausia ir turtingiausia dar neatrasta biologinė įvairovė.
Neseniai Indonezijoje atliktas tyrimas nustatė 14 naujų kirstukų rūšių – tai didžiausias naujų žinduolių kiekis, aprašytas viename dokumente nuo 1931 m.
Dabartinis modelis parodė, kad visame pasaulyje dauguma neaprašytų žinduolių patenka į šikšnosparnių, graužikų, kirstukinių ir ežių grupes.
„Šios žinios yra svarbios žmonėms, kurie atlieka išsaugojimo darbus. Negalime apsaugoti rūšies, jei nežinome, kad ji egzistuoja“, – sako B.Carstens.
Parengta pagal Sciencealert.com inf.
