Ornitologas Gediminas Petkus sako, kad toks paukščio vizitas iš ties neįprastas – juodieji gandrai labai atsargūs ir jautrūs paukščiai. „Tai greičiausiai yra gandras, kuris gyvena Klevinėje. Būtent šie gandrai yra drąsesni, jau pripratę prie žmonių. Tiek Riešėje tas pats gandras, tikėtina, pasirodo. Įprastai juodieji gandrai neskrenda pas žmones į kiemus“, – pasakoja G.Petkus.
Pasak ornitologo, juodojo gandro elgesys labai skiriasi nuo baltojo. Juodieji gandrai gyvena ir peri brandžiuose miškuose, o ypatingai mėgsta medžius „galiūnus“ – ąžuolus.
„Baltieji gandrai jau tapo žmonių kaimynais, o juodieji kaip tik stengiasi kuo toliau nuo žmonių gyventi. Peri dažniausiai sunkiai prieinamose vietose, kur žmonių mažai. Tai labai jautrūs paukščiai – jie reaguoja kai vyksta miško kirtimai, ypač perėjimo metu, gali net palikti lizdą. Jautriai reaguoja ir į keturračių burzgimą“, – portalui lrytas.lt pasakojo specialistas.
Lietuvoje, sako G.Petkus, specialistai yra suskaičiavę maždaug 500-700 juodųjų gandrų, o saugomi jie ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
„Juodasis gandras įrašytas į daugelio šalių Raudonąsias knygas, į Europos Sąjungos paukščių direktyvos pirmąjį priedą, saugomas Berno ir Bonos konvencijų. Tai iš tiesų retas, išskirtinis savo išvaizda paukštis“, – sako ornitologas.
Maitinasi juodasis gandras panašiai kaip ir baltasis, tačiau maitinimosi vietos, priduria specialistas, skiriasi.
„Gandro mityba panaši į baltojo, tik juodasis vengia prie žmonių esančių pievų ir ganyklų. Dažniausiai medžioja miško upeliuose ar ežerėliuose, tarp miškų esančiose pievose, šlapynėse.
Daugiausia lesa varles, upeliuose gaudo žuvis, dažniausiai smulkias, nedideles. Kartais maitinasi ir žuvininkystės tvenkiniuose, bet žalos nepadaro, nes maitinasi tik smulkiomis žuvimis. Gaudo vabzdžius, jų lervas, buožgalvius, bet kartais pagauna ir smulkiųjų žinduolių – pelėnų, kirstukų“, – vardija G.Petkus.
Pastebėtus ar išgirstus paukščius, primena specialistas, galite įrašyti į puslapį ornitologija.lt ir taip prisidėti prie tyrimų, o norintys gali prisidėti ir prie šių retų paukščių išsaugojimo.
„Prisidėti prie šių retų paukščių išsaugojimo galima ir žmonėms, keliant dirbtines platformas. Yra nemažai verslų, kurie prisideda, nes platformos labai brangios, o jas kelti reikia su specialia įranga“, – sako G.Petkus ir norinčius prisidėti ragina susisiekti su Lietuvos ornitologų draugija.
