Iš žiemos miego, sako specialistas, angys keliasi maždaug kovo-balandžio mėnesiais, o nesutrukdo tam ir vietomis likęs sniegas. Pirmieji, sako T.Kizas, nubunda ir saulėje šildosi patinai. „Kadangi naktimis dar būna minusinė temperatūra, gyvatės išlenda tik šiltą, saulėtą dieną. Šildosi saulės atokaitoje ir kaupia jėgas“, – aiškina herpetologas.
Po poros savaičių iš urvų išlenda ir patelės, o jau balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje prasideda ir poravimasis.
„Patinai pakelia kaklus vienas prieš kitą ir mėginą priešininką nulenkti prie žemės. Laimėtojas gauna teisę poruotis, o pralaimėjęs turi pasišalinti.
Įdomus dalykas, jog angis gali būti tiek gyvavedė, tiek dėti kiaušinius. Kadangi paplitusi gana plačiai, šiltesnio klimato juostose gyvatės deda kiaušinius. Juk padėjai kiaušinius, jiems bus pakankamai šilta ir išsiris angiukai.
Šaltesniame klimate gyvatės veda gyvus jauniklius. Palikta dėtis gali sušalti, o kiaušinius nešiojanti patelė gali nušliaužti pasišildyti. Kiaušiniai vystosi patelės kūne. Atėjus laikui gimsta angiukas. Lietuvoje angys „gimdo“ liepos pabaigoje arba rugpjūtį. Angiukas pasaulį išvysta plonyčiame, net ne lukšto, o gleivių apvalkale, kuris iš karto praplyšta ir mažytė gyvatė leidžiasi į gyvenimą“, – portalui lrytas.lt pasakoja T.Kizas.
Įkandimo tikimybė – beveik nulinė
Specialistas sako, kad tikimybė, jog angis pirma puls žmogų, beveik nulinė, o vengti vietų, kuriose gyvena angys, neverta – jos, pajautusios virpesius, pačios pasitrauks.
„Greičiausiai jų net nepastebėsite ir jos pasišalins dar jums nepriėjus. Gyvatės negirdi, todėl ar tyliai vaikščiosite po mišką, ar dainuosite – joms vienodai. Tačiau jos jaučia virpesius, kuriuos sukelia jūsų žingsniai. Kartais gyvatė tikisi, jog liks nepastebėta ir tyliai gulės susirangiusi, kol jūs praeisite“, – tikina herpetologas.
Tačiau jei gyvatės nepastebėsite ir mėginsite link jos tiesti ranką, siekdami nusiskinti augalą ar rudeninį grybą, tikėtina, kad pajutusi pavojų gyvatė puls. Įkandimas, sako specialistas, skausmingas ir sukelia stiprų uždegimą.
„Įgelta vieta pradeda tinti, žmogų ima pykinti, dažnai pradedama vemti, padažnėja širdies plakimas, tačiau krinta kraujo spaudimas. Angių nuodai sudaryti iš įvairių baltymų bei fermentų. Jie veikia širdies ir kraujagyslių sistemas. Jei žmogus sveikas, nealergiškas, išgėręs vaistų nuo uždegimo bei alergijos jokių pasekmių nebejaus jau po kelių dienų. Tačiau jei gyvatė įgeltų silpnesnės sveikatos žmogui būtina iš karto kreiptis į gydytojus.
Dažniausiai komplikacijos kyla dėl atliktų netinkamų veiksmų įgėlus gyvatei. Įkastos vietos negalima užveržti, negalima prideginti, pjaustyti, bandyti išspausti nuodus. Nuodų iščiulpimas suveiks tik tada, jei mėginsite iščiulpti per 5-10 sekundžių nuo įgėlimo. Vėliau nebus jokio poveikio – nuodai jau bus pasklidę. Įkastą galūnę reiktų įtvirtinti, šiek tiek pakelti, esant galimybei – šaldyti ledu ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą“, – pataria T.Kizas.
Kaip atskirti?
Lietuvoje gyvena trys gyvačių rūšys, o tiksliau, priduria specialistas, dvi žalčių ir viena gyvačių. Angį iš kitų gyvūnų skiria tiek galvos forma, tiek akių vyzdys, tiek spalvos.
„Dviejų rūšių žalčių akių vyzdžiai apvalūs o angių pailgi, kaip katės. Tai pasako, jog apvaliais vyzdžiais yra dieniniai gyvūnai, o pailgais – naktiniai. Gyvatės galvos forma labiau kampuota, žalčių ovali. Na ir pagrindinis skyriamasis buožas spalvos.
Angys margos, per nugara eina juoda dantyta juosta. Žaltys bus vienspalvis, tamsiai žalios spalvos. Nors nei gyvatės, nei žalčiai neturi ausų, tačiau tose vietose, kuriose pas žinduolius yra ausys, žalčiai turi šviesias dėmeles. Dažniausiai jos bus geltonos. Liaudiškai taip ir vadinasi – geltonausiai arba geltonskruosčiai žalčiai. Sutikus roplį gamtoje, koks jis bebūtų, geriausia netrikdyti. Tada tikrai išvengsite bet kokių pavojų“, – primena T.Kizas.
Vis dėlto sinoptikų žadamos orų permainos gali reikšti, kad angių sutikti dar kurį laiką neteks – atšalus jos kuriam laikui vėl sulys į urvelius.
„Nors tai nebus antras žiemos miegas, gyvatės tas kelias dienas ir naktis praleis sulindę ten, kur pliusinė temperatūra. Juk ir dabar naktimis dar būna minusinė temperatūra“, – paaiškino specialistas.
