Kovo pradžioje centrinėje Kvinslando dalyje žaibas nutrenkė devynis galvijus, o tokie incidentai, pasak ekspertų, gali tapti dažnesni dėl klimato kaitos.
Galvijų augintojas Johnas Ellrottas sakė, kad karščio banga, kuri kovo 7 d. pridarė žalos jo ūkiui, baigėsi „sausa audra“. Kitą dieną J.Ellrottas aptvare rado savo galvijus negyvus.
„Jiems žaibas turėjo smogti tiesiogiai – atrodo, kad jų keliai tiesiog sulinko. Vieną minutę jie buvo dar gyvi, o kitą – mirę“.
Jo augintų galvijų praradimas prilygo jo darbuotojų trijų savaičių darbo užmokesčiui – nuostoliai siekia maždaug 18 000 dolerių. Kita ūkininkė Cathy Hoare taip pat neteko dviejų karvių ir dviejų veršelių.
J.Ellrottas sakė, kad šiais metais buvo itin sausas sezonas. Jis mano, kad jo galvijai žuvo akimirksniu, o tai, jo teigimu, yra geriau nei jų praradimas dėl potvynių, kaip neseniai atsitiko kitiems ūkininkams.
Vienintelis geras dalykas buvo tas, kad po audros iškrito 110 mm lietaus.
Mokslininkas Karlas Kruszelnickis sakė, kad yra beveik tikras, kad žaibas nepataikė tiesiai į galvijus. K.Kruszelnickis taip pat paminėjo įvykį Dorrigo mieste 2005 m. pavasarį, kai žaibas pataikė į netoliese esantį medį ir nužudė 68 karves. Ši nelaimė taip pat įrašyta į Gineso rekordų knygą – tai daugiausia karvių pražudęs žaibas.
Kaip dažnai taip nutinka?
Markas Collinsas, žemės ūkio bendrovės „Ag Force“ komiteto pirmininkas, sakė, kad toks įvykis nėra dažnas, tačiau kartais taip nutinka.
Prieš 20 metų per stiprią audrą jis prarado 10 galvijų, tačiau jis pridūrė, kad šiuo metų laiku Kvinslando centrinėje dalyje smarkios audros yra neįprastos, nes jos paprastai vyksta nuo pavasario iki vasaros pradžios.
M.Collinsas sakė, kad per audrą karvės susispiečia į grupę, tačiau jis matė, kad galvijai žūsta tada, kai gyvuliai susitelkia prie tvoros, kuri pralaidi elektrai.
J.Ellrottas teigė nemanantis, kad tvora turėjo ką nors bendro su jo galvijų mirtimi. Pasak jo, žaibas buvo toks galingas, kad jei būtų trenkęs į tvorą, būtų išsilydžiusi viela.
Anot K.Kruszelnickio, kasmet žaibuoja apie 1,5 milijardo kartų, daugiausia prie pusiaujo. „Tolstant nuo pusiaujo skaičius krenta žemyn, tačiau dėl visuotinio atšilimo žaibai tolsta nuo pusiaujo“, – sakė jis.
Sidnėjaus universiteto Gyvulininkystės ir gerovės profesorius Cameronas Clarkas sutiko, kad tai yra neįprastas įvykis, tačiau dėl ekstremalių klimato reiškinių gali padaugėti.
„Apgailestauju tai girdėdamas ir linkiu mūsų ūkininkų šeimoms viso ko geriausio, nes esu tikras, kad tai sukelia didelį nerimą“, – sako jis.
Parengta pagal The Guardian inf.
