Šiuo metu į Lietuvą grįžta paukščiai, kurie žiemojo netoli nuo mūsų šalies: Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir kt.
„Dabar į Lietuvą grįžo vadinamieji netolimieji migrantai. Tai – gervės, pempės, vieversiai, pilkosios žąsys ir gulbės giesmininkės. Kadangi šitie paukščiai žiemojo netoli nuo mūsų krašto, jie patys jaučia, kad oras jau šiek tiek atšilo, ir skrenda arčiau savo perėjimo vietos“, – pasakojo Ventės rago ornitologinės stoties vyr. ornitologas Vytautas Eigirdas.
Kadangi dar vasaris ir galima tikėtis sniego, gera žinia, kad tokios oro sąlygos šiems paukščiams nepakenktų.
„Jeigu nutiktų taip, kad orai kardinaliai pasikeistų ir stipriai atšaltų, šie paukščiai tiesiog greitai grįžtų į savo žiemojimo vietą“, – teigė ornitologas.
Taip pat V.Eigirdas pasakojo, kad pilkosios žąsys grįžta į Lietuvą net žiemos metu: „Mes esame pažymėję keletą pilkųjų žąsų. Joms uždėjome siųstuvą bei kaklinį žiedą ir matome, kad žiemos metu, kai šiek tiek atšyla, jos sugrįžta į perėjimo vietą, o jeigu atšąla, vėl išskrenda į žiemojimo vietą. Ir tai kartais padaro net kelis kartus per žiemą.“
Šiais metais paukščiai į Lietuvą grįžo šiek tiek anksčiau negu pernai. Bet tai nutiko natūraliai, nes šiais metais žiema iš Lietuvos pasitraukė greičiau.
Kovo mėnesį prasidės didysis į Lietuvą grįžtančių paukščių pikas.
„Vabzdžialesiai, kurie žiemoja toliausiai (Afrikoje), grįš kažkur balandį, gegužę. Jie neskuba grįžti, nes jeigu grįžtų anksčiau ir oras atvėstų, jie nebespėtų vėl grįžti iki savo žiemojimo vietos ir paskui atgal į Lietuvą. Jie orientuojasi pagal savo tokį vidinį laikroduką“, – pasakojo ornitologas.
Po šių anktyvųjų sugrįžusių paukščių dabar turi parskristi tundrinės, želmeninės žąsys.
„Dabar iš tolimesnių migrantų laukiame tundrinių, želmeninių žąsų, kurios žiemoja Rusijos šiaurinėje dalyje. Po to pasirodys baltakaklės žąsys, kurios pas mus užsibūna Nemuno deltoje. O kai oras jau tikrai atšils, tada pasirodys mūsų giesmininkai ir visi kiti paukščiai“, – tikino V.Eigirdas.
