Europos Tarybos reglamente, nustatančiame priemones ungurių ištekliams atkurti, siūloma ne tik riboti žvejybą, bet taikyti ir kitas priemones, tokias kaip šių žuvų išteklių atkūrimas, kad jūros nerštavietes pasiektų kuo daugiau ungurių.
Vis dar neaišku, dėl kokių priežasčių nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos ungurių taip drastiškai sumažėjo visame areale. O kadangi Lietuvos vandens telkiniai yra mažai užteršti ir palyginti atviri natūraliai ungurių migracijai, galime svariai prisidėti prie išteklių atnaujinimo.
Kaip teigiama Žuvininkystės tarnybos pranešime, iš Prancūzijos į Lietuvą buvo atgabenta 600 kg (apie 1,9 mln. vnt.) šių vertingų žuvų.
„Unguriai buvo gabenami supakuoti specialiose dėžėse ir palaikant žemą temperatūrą. Atvežti unguriai buvo karantinuojami, palaipsniui temperatūra pakelta iki 24 laipsnių. Natūraliu pašaru maitinami unguriai jau įgavo tamsią spalvą. Sustiprėjusios žuvys bus išleistos į Lietuvos ežerus ir upes. Siekiant įvertinti ungurių mirtingumą migruojant Lietuvos vidaus vandenyse, dalis įveisiamų žuvų bus paženklintos specialiais žymekliais“, – informuoja Žuvininkystės tarnyba.
Žuvininkystės tarnybos duomenimis, per 2011–2021 m. į valstybinius vandens telkinius įžuvinta apie 7 601,7 mln. vnt. ungurių.
2016–2022 m. projektas „Europinių ungurių išteklių atkūrimas Lietuvoje“ finansuojamas iš Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšų. Pagrindinis projekto tikslas – tęsti jau pradėtus ungurių išteklių atkūrimo darbus ir taip gausinti europinių ungurių išteklius tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad 2019 m. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai įgijo teisę atlikti objektų, kurių prekyba ribojama ar draudžiama, kontrolinius pirkimus. Naudodamiesi šia teise, aplinkosaugininkai stebi skelbimus ir renka kitą informaciją apie prekybą galimai nelegaliai sugautomis žuvimis.
