Teigiama, kad rudosios meškos bent Dzūkijos miškuose negyvena, tačiau kartais užsuka iš Baltarusijos miškų. Prieš keletą metų jos pėdsakų buvo aptikta Veisiejų regioniniame parke, o miške prie Dulgininkų kaimo (Druskininkų seniūnija) medžiotojams net pavyko nufotografuoti rudąją. Prieš vidurnaktį ji šmirinėjo prie šernų viliojimo šėryklos, uostinėjo ten pabertas avižas.
Sekant šią savaitę pastebėtus žvėries pėdsakus, juos užfiksavęs medžiotojas mano, kad meška turėjo ateiti iš Baltarusijos per Čepkelių rezervatą, o apėjusi ratą greičiausiai grįžo atgal.
„Pėdsakai buvo nedidelės meškos, eita keliu, matosi, pėdos nebuvo šviežios, buvo apsnigtos, bet jų nesupainiosi, gamtoje kitų tokių nėra panašių“, – viešojoje erdvėje teigia medžiotojas L.Pugačiauskas.
Specialistai mano, kad gyventojams baimintis dėl meškos nereikėtų, nes ji jau greičiausiai pasitraukusi iš mūsų šalies. Bet patariama iš toli pamačius šį gyvūną jokiu būdu prie jo nesiartinti ir jo negąsdinti. Tokiu atveju reikia pasistengti nepastebėtam pasišalinti.
Raitininkų seniūnijos valdos – arčiausia prie Dzūkijos nacionalinio parko. Raitininkų seniūno, medžiotojo Arūno Laukaičio klausėme, ar neteko miškingesnių kaimų gyventojams, o ir jam pačiam, kažką panašaus pamatyti, išgyventi.
Seniūnas teigė, kad šio krašto žmonės ir gana dažnai įvairiose situacijose atsiduria akistatoje su vilkais. Nors situacijų būta ir grėsmingų, pavykdavo išsisukti sveikiems. Pasak A.Laukaičio, turbūt neatsirastų norinčiųjų miške akis į akį susitikti su nekviesta viešnia – meška.
