Sausio pabaigoje minėtos, Pajūrio regioninio parko (PRP) direkcijos prižiūrimos baterijos bunkeryje tiesiog ekskursijos po karinę ekspoziciją metu virš lankytojų galvų praskrido du nakties skrajūnai.
„Šikšnosparniai įminga žiemos miegu, tačiau per atlydį, pakilus oro temperatūrai gali atsibusti ir tapti aktyvūs. Taip ir atsitiko. Ekspozicijos gidas Timūras Bandza papasakojo apie lankytojų nuostabą sukėlusį nuotykį.
Paskraidę šikšnosparniai greitai dingo, todėl po kurio laiko kartu su mažamete ir gyvąja gamta labai besidominčia dukra išsiruošėme ieškoti vėl pasislėpusių šikšnosparnių. Tai, ką radome, gerokai pribloškė“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo PRP ekologas Erlandas Paplauskis.
Aptiko retenybę
Pietinė baterijos dalis yra paversta žmonių lankoma ekspozicija, o šiaurinė – apleista: joje ir rado saugų prieglobstį žiemojimui šikšnosparniai.
„Ant sienos, įsikibęs nagučiais, žemyn galva kabojo itin retos rūšies šikšnosparnis. Iš pradžių to nežinojome, nes apibūdinti šiuo gyvūnus yra tikrai subtilus mokslas. Nusiuntėme nuotrauką šių žinduolių žinovui, Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkui Deividui Makavičiui.
Jis identifikavo, jog bunkeryje žiemoje į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas Natererio pelėausis (Myotis nattereri). Paaiškėjo, jog tai tik trečias ar ketvirtas užfiksuotas žiemojančio šios rūšies šikšnosparnio atvejis Lietuvoje.
Šie pelėausiai reti visoje Lietuvoje, o pajūryje aptiktas kol kas tik tas vienas individas bunkeryje“, – įspūdžiais dalijosi gamtininkas.
Pagautas azarto, E.Paplauskis vėl grįžo į šiaurinę baterijos dalį ir vakar aptiko antrąjį ekskursijos dalyvius iš oro apžiūrėjusį smalsuolį: šiaurinį šikšnį (Eptesicus nilssonii).
„Juos mes aptinkame žiemojančius bunkeryje kasmet, po 3-4 randame. Minėta šiaurinė bunkerio dalis yra labai perspektyvi ir tinkama šikšnosparniams žiemoti, nes ten niekas jų netrikdo, nekošia skersvėjai.
Štai, Natererio pelėausis labiau mėgsta drėgnas žiemavietes, tad ir radome jį toje vietoje, kur telkšo vanduo. O šiauriniui šikšniui, atvirkščiai, reikia sausesnių vietų, kurių taip pat yra bunkeryje. Nežinia, kiek dar šikšnosparnių žiemoja baterijos patalpose, nes visų plyšių, ertmių neapžiūrėjome. Reikės vėl grįžti ir tęsti paieškas“, – teigė E.Paplauskis.
Nelikit abejingi
Žiemojantys šikšnosparniai neretai aptinkami ir pačiame Klaipėdos mieste, dažniausiai – staiga atšilus orui. Tuomet šie nakties skrajūnai pabunda, išlenda iš žiemaviečių ir ieško naujos slaptavietės. Tokiu būdu jie atsiduria pačiose netikėčiausiose vietose.
Gavus pranešimą šių eilučių autoriui prieš keletą metų yra tekę vykti į muitinės patalpas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO teritorijoje: iš žiemos miego pabudęs šikšnosparnis atsidūrė ant palangės koridoriuje ir buvo jaukiai įsitaisęs gėlės vazono lėkštėje. Paaiškėjo, jog tai – į Raudonąją knygą įrašytas dvispalvis plikšnys (Vespertilio murinus).
Pasitarus su šikšnosparnių specialistais, muitinės „klientas“ buvo saugiai patalpintas į dėžutę ir autobusu nugabentas į Mažeikių rajone esančio Renavo dvaro teritoriją. Ten yra rūsiai, kuriuose kasmet žiemoja šikšnosparniai, tad ir klaipėdietis prisijungė prie gentainių bei sėkmingai sulaukė pavasario.
Gamtininkai prašo gyventojų nebūti abejingais ir pranešti apie nelauktus, iš žiemos miego pabudusius svečius jų laiptinėse, balkonuose ir kitose vietose. Mat, neradę tinkamos naujos žiemavietės, šikšnosparniai išeikvoja žiemai sukauptą energiją ir gali nugaišti, todėl būtina juos perkelti į žiemojimui tinkamas patalpas.
Daugiau informacijos, kaip elgtis savo aplinkoje aptikus šikšnosparnį, galima rasti www.siksnosparniai.lt arba parašyti laišką adresu radausiksnosparni@gmail.com.
Lietuvoje gyvena 14 šikšnosparnių rūšių, kurios priskiriamos lygianosinių (Vespertilionidae) šeimai. Penkioliktoji šikšnosparnių rūšis – ūsuotasis pelėausis (Myotis mystacinus) – šalyje užregistruotas tiktai vieną kartą. Šio žvėrelio likučiai aptikti Biržų rajone, Karvės olos karstinėje įgriuvoje.
Dar dvi rūšys yra ieškotinos – tai didysis pelėausis (Myotis myotis) ir pilkasis ausylis (Plecotus austriacus). Šių rūšių šikšnosparniai buvo aptikti kaimyninėse šalyse, netoli Lietuvos sienos. Todėl yra didelė tikimybė, kad jie gali gyventi ir mūsų šalyje.
