„Yra mažai priežasčių leisti banginių medžioklę po 2024 metų“, kai baigsis dabartinės kvotos, laikraštyje „Morgunbladid“ rašė Kairiųjų žaliųjų partijos narė Svandis Svavarsdottir.
„Yra mažai įrodymų, kad ši veikla turi kokį nors ekonominį pranašumą“, – sakė ji.
Dabartinės Islandijos metinės 2019–2023 metų kvotos leidžia sumedžioti 209 finvalus – tai antras pagal dydį gyvūnas po mėlynojo banginio – ir 217 mažųjų ruožuočių – tai vieni iš mažiausių banginių.
Tačiau pastaruosius trejus metus du pagrindiniai licencijų turėtojai buvo sustabdę banginių medžioklę, o vienas iš jų 2020 metais visam laikui pakabino savo harpūnus.
Per pastaruosius trejus metus, 2021 metais, buvo sumedžiotas tik vienas banginis –mažasis ruožuotis.
Islandijos banginių mėsos paklausa smarkiai sumažėjo po to, kai Japonija – pagrindinė banginių mėsos rinka – 2019 metais atnaujino komercinę banginių medžioklę, pasitraukusi iš Tarptautinės banginių medžioklės komisijos (IWC).
Be to, medžioklė tapo per brangi po to, kai buvo praplėsta pakrantės zona, kurioje draudžiama žvejoti, todėl banginių medžiotojai turi eiti dar toliau į jūrą.
Taip pat saugos reikalavimai importuojamai mėsai tapo griežtesni nei vietiniams produktams, todėl Islandijai pasidarė sunkiau eksportuoti.
Socialinės distancijos laikymosi reikalavimai kovojant su koronaviruso pandemija taip pat reiškė, kad Islandijos banginių mėsos perdirbimo įmonės negalėjo atlikti savo darbo.
Per paskutinį pilną Islandijos sezoną 2018 metais buvo sumedžioti 146 finvalai ir šeši mažieji ruožuočiai.
Islandija atnaujino komercinę banginių medžioklę 2003 metais, nepaisant 1986 metų IWC moratoriumo, kuriam ji nepritarė.
