„Įvykis prieš keletą minučių. Nieko nebesuprantu, kas dedasi, gelbėjau varlę nuo žiemos. Jau šiandieną antra, vieną vyras gelbėjo. Nežinau, kas veikia visus – ar korona, ar įvykiai pasaulyje, ar artinasi pasaulio pabaiga. Kas dar matėte sausio mėnesį žygiuojančią varlę per kiemą?“, – stebėjosi moteris.
Herpetologas Tomas Kizas sako, kad stebėtis tikrai yra ko – sausio mėnesį varlių dar neturėtume matyti.
„Paprastai, priklausomai nuo pavasario, ankščiausiai varles galima išvysti vasario pabaigoje, kovo pradžioje. Šiuo atveju greičiausiai buvo sutrikdyta žiemojimo vieta, staigiai pasikeitė sąlygos.
Galbūt kokiame rūsyje žiemojo po sukrautomis lentomis, o tos lentos buvo išneštos, galbūt pradėti kokie nors darbai, kurie suardė žiemojimo vietą, galbūt staigiai, žiemojimo vietoje, pakilo temperatūra“, – svarsto T.Kizas.
Įprastai, sako herpetologas, tiek rupūžės, tiek tritonai žiemoja mažose ertmėse po medžių šaknimis, sukritusiomis šakomis ar išvirtusiais medžiais, taip pat apleistuose graužikų urveliuose ar panašiose vietose, kuriose būna pastovi, šiek tiek aukštesnė už 0 laipsnių temperatūra. Vis dėlto šiais laikais varliagyviai, sako T.Kizas, žiemojimui gali pasirinkti ir vietą arčiau žmogaus, pavyzdžiui žiemą leisti rūsyje ar apleistame pastate.
Varlės rūšį, sako herpetologas, iš nuotraukų atskirti gana sudėtinga. Skirtumus pastebėti lengviau būtų pavasarį.
„Lietuvoje gyvena dvi rudųjų varlių rūšys: pievinė ir smailiasnukė. Atskirti jas neįgudusiai akiai gana sudėtinga. Pavasarį, tuoktuvių metu smailiasnukių varlių patinai pasipuošia mėlynu apdaru, pakeičia spalvą iš rudos į melsvą.
Tada galima tiksliai atskirti rūšį. Įdomus faktas – smailiasnukių varlių patinai lieka prie išnerštų ikrų ir saugo juos. Tropikuose nemažai varlių saugo savo ikrus ar net buožgalvius, tačiau didžioji dalis varliagyvių tiesiog išneršia ir palieka ikrelius likimo valiai.
Kodėl gi smailiasnukės elgiasi kitaip? Jos pabunda iš žiemos miego pirmosios, kai kur dar boluoja sniegas. Neršti pradeda kol dar kiti varliagyviai miega, o neršia į užliejamas pievas, patvinusių upelių užutelius.
Pavasarį orui šylant ir greitais garuojant vandeniui, džiūsta užlietos vietos ir ikreliai gali tiesiog išdžiūti atslūgus vandeniui, todėl patinas lieka šalia ir kojomis nustumia ikrelius į gilesnė vietą. Išsiritus buožgalviams jie paliekami likimo valiai, kas išgyvens – tas“, – aiškina specialistas.
Vis dėlto tokiu ankstyvu metu prabudimas varlei gali būti pražūtingas. „Dažniausia gamtoje gyvūną reikėtų palikti ramybėje, tačiau šiuo atveju jau buvo sutrikdytas jos miegas ir šaltyje ji nebeišgyventų. Geriausia būtų paleisti ją vėsiame drėgname rūsyje“, – pataria T.Kizas.
