Tado Ivanausko zoologijos muziejaus teriologinio rinkinio kuratorius Vaclovas Gedminas pasakojo, kad mažieji hipopotamai yra nykstanti, todėl saugoma gyvūnų rūšis. Jie gyvena Gvinėjoje, Dramblio Kaulo Kranto, Siera Leonės atogrąžų miškuose. Minta vandens augalais, žole, lapais, nukritusiais vaisiais, sulaukia apie 40 metų, sveria apie 300 kilogramų.
Hipopotamė Vanda daug metų gyveno Kauno zoologijos sode, bet sulaukusi 35-erių nugaišo 2015 metais.
„Tada jos kūną atsivežėme į muziejų. Čia buvo išdirbta jos oda. Ne vienus metus svarstėme, ar gaminti šio gyvūno iškamšą, nes oda nebuvo labai geros būklės. Vis dėlto garsus toksidermistas Kęstutis Bybartas šio darbo ėmėsi“, – pasakojo V.Gedminas.
Muziejaus atstovas pasakojo, kad dabar iškamšos daromos visai kitaip nei anksčiau.
„Anksčiau išdirbta gyvūno oda buvo aptempiami gipsiniai muliažai.
Dabar vietoj gipso naudojamas specialus plastikas. Chemiškai apdorota oda tempiama ant jo ir formuojamos net menkiausios raukšlės, kad gyvūnas atrodytų lyg gyvas“, – pasakojo V.Gedminas.
Muziejaus darbuotojai džiaugiasi, kad šis eksponatas papildė kolekciją, nes greta naujojo eksponato stovi ir du mažojo hipopotamo jaunikliai. Juos atsivedė taip pat Kaune, Lietuvos zoologijos sode, gyvenusios motinos, bet mažyliai nugaišo sulaukę vos kelių dienų. Viena iškamša muziejuje eksponuojama nuo 1994, kita – nuo 2006 metų.
„Gali būti, kad 2006 metais nugaišęs jauniklis buvo Vandos palikuonis“, – sakė V.Gedminas.
Už mažųjų hipopotamų eksponuojama ir jų giminaičio didžiojo hipopotamo iškamša. Šie gyvūnai yra kur kas didesni, sveria apie 3 tonas.
„Šis hipopotamas buvo Maskvos cirko artistas. 1980 metais cirkas gastroliavo Lietuvoje ir būnant Alytuje gyvūnas nugaišo. Mes jį taip pat parsivežėme ir nuo to laiko galima pamatyti, kaip atrodo didysis hipopotamas“, – pasakojo V.Gedminas.
Muziejininkas vienu metu ir pats dirbo Lietuvos zoologijos sode. Jis prisiminė, kad 1980 metais į Kauną iš Rusijos, tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas), traukiniu vežėsi dvi žirafas ir du didžiuosius hipopotamus.
„Atvykus į Kauno geležinkelio stotį gyvūnai į Zoologijos sodą buvo gabenami atvirose dėžėse, nes žirafos buvo aukštos. Tuo metu dalyje miesto buvo atjungta elektros srovė, nevažiavo troleibusai.
Vienas tų hipopotamų ir dabar gyvena Kauno zoologijos sode, aš jį kartais aplankau. Tiesa, sode dabar vyksta remonto darbai, bet kai jie baigsis, gyvūną galės pamatyti visi norintys“, – atskleidė V.Gedminas.
