Po dvejų negyvų dramblių aptikimo gamtosaugininkai ir veterinarai perspėjo, kad plastiko atliekos atvirame sąvartyne Šri Lankos rytuose žudo dramblius.
Maždaug 20 dramblių mirė per pastaruosius 8-erius metus po to, kai suėdė plastiko atliekų sąvartyne Amparos rajone, nutolusiame per maždaug 210 km į rytus nuo sostinės Kolombo.
Nugaišusių gyvūnų tyrimai parodė, kad jie prarijo didelį kiekį neyrančio plastiko, sakė laukinės gamtos veterinarijos gydytojas Nihalas Pushpakumara.
„Tyrimuose galėjome pamatyti tik polietileną, maisto pakuotes, plastiką, kitus nevirškinamus daiktus ir vandenį. Įprasto maisto, kurį drambliai valgo ir gali suvirškinti, nebuvo daug“, – sakė veterinaras.
Drambliai Šri Lankoje gerbiami, tačiau jiems taip pat gresia pavojus. Dramblių surašymai rodo, kad jų skaičius sumažėjo nuo maždaug 14 000 dramblių 19 amžiuje iki 6 000 dramblių 2011 m.
Jie tampa vis labiau pažeidžiami dėl natūralių buveinių nykimo. Daug dramblių ryžtasi įsikurti arčiau žmonių gyvenviečių ieškodami maisto, o kai kuriuos nužudo brakonieriai arba ūkininkai, supykę dėl dramblių padarytos žalos jų pasėliams.
„Alkani drambliai ieško atliekų sąvartyne, taip suėsdami plastiką ir aštrius daiktus, kurie kenkia jų virškinimo sistemai. Tada drambliai nustoja valgyti ir tampa per silpni, kad tokį didžiulį kūno svorį išlaikytų ant kojų. Kai taip nutinka, jie nebepajėgia maitintis ar gerti vandens, o tai pagreitina jų mirtį“, – sakė N.Pushpakumara.
2017 metais Šri Lankos vyriausybė paskelbė, kad šiukšles perdirbs šalia laukinės gamtos zonų esančiuose sąvartynuose, kad drambliai nesuėstų plastiko atliekų. Taip pat buvo teigiama, kad aplink aikšteles bus pastatytos elektrinės tvoros, kad gyvūnai būtų atokiau nuo jų. Tačiau nė viena strategija nebuvo iki galo įgyvendinta.
Pareigūnų teigimu, laukinės gamtos zonose aplink Šri Lanką yra 54 atliekų sąvartynai, šalia jų klaidžioja apie 300 dramblių. Atliekų tvarkymo aikštelė Pallakkadu mieste buvo įkurta 2008 m. su ES parama. Ten metamos, bet neperdirbamos šiukšlės iš devynių gretimų kaimų.
2014 m. į teritoriją saugančią elektrinę tvorą trenkė žaibas, o valdžia niekada jos nesutvarkė, todėl drambliai galėjo patekti į sąvartyną ir raustis po jį. Gyventojai sako, kad drambliai eina vis arčiau ir apsigyveno jau visai šalia atliekų duobės, sukeldami baimę aplinkiniams kaimo gyventojams.
Daugelis naudoja petardas, kad išvarytų į kaimą užklydusius gyvūnus, o kai kurie aplink savo namus pasistatė elektrines tvoras.
Tačiau kaimo gyventojai dažnai nežinojo, kaip saugiai įrengti elektrines tvoras ir „galėjo kelti pavojų savo bei dramblių gyvybėms“, – sakė kaimo tarybos narys Keerthi Ranasinghe.
