Kas nutiks, jeigu kitą savaitę sugrįš šalčiai? Pievoje prie Karaliaus Mindaugo tilto susibūrusioms antims beliks laukti gelbėtojų.
Kitaip gyventi antys nebemoka, nes nuolat sulaukia lesalo net tada, kai laukinių paukščių lesinti visai nereikėjo – vasarą, rudenį.
Vilniuje yra keli nuolatiniai paukščių lesintojai. Dar neseniai kasdien tuo pačiu maršrutu keliaudavo Senamiestyje gyvenanti garbaus amžiaus moteris, kuri nusižiūrėtose vietose pildavo kruopų, pyrago gaminių.
Šios vyresnio amžiaus vilnietės nebematyti, bet jos vietą užėmė kita lesintoja. Tad balandžių susibūrimo vieta Petro Cvirkos aikštėje neišnyko. Paukščiai taip pat lesintojos laukia šalia Centro poliklinikos stotelės.
Dar viena balandžių lesinimo vieta yra skvere prieš Halės turgavietę. Čia paukščius lesina benamiai, kurie buvo radę pastogę nenaudojamame paviljone.
Taip pat paukščiai lesinami prie „Kiaušinio“ skulptūros Pylimo gatvėje. Jiems lesalo papila nuobodžiaujantys pensininkai.
Ornitologas Gintaras Riauba pabrėžė, kad paukščiams lesinimas ištisus metus gali būti net pražūtingas. Mat pagalbos sparnuočiams reikia tik tada, kai užšąla vandens telkiniai.
Pavojingiausia vandens paukščius lesinti rugsėjo ir spalio mėnesiais, nes pasikeičia jiems įprastas migracijos laikotarpio elgesys. Jie savo jėgomis nebeieško tinkamų žiemaviečių. Taip nutiko ir antims prie Karaliaus Mindaugo tilto.
Dar viena blogybė, kurią pastebėjo ornitologas, – žmonės paukščius dažniausiai lesina duona ir batonu. Tai nėra visavertis lesalas paukščiams ir net gali sukelti rimtų virškinamojo trakto negalavimų, kurie sparnuočiams gali kainuoti gyvybę.
Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus viršininkas Kęstutis Motiekaitis pridūrė, kad vien praėjusią žiemą aplinkosaugininkai gavo 187 pranešimus apie vandens telkiniuose įšalusius paukščius. Dėl to kaltas pomėgis lesinti paukščius tada, kai jiems to nereikia.
„Pasitaiko, kai žmonės kreipiasi pagalbos, kad patartume, ką daryti, kad tokios situacijos nesikartotų. Belieka pabrėžti – nelesinkite paukščių. Kai žmonės to nebedaro, situacija iš karto išsisprendžia. Paukščiai pasitraukia į šiltesnius kraštus, neužšąlančius vandens telkinius ir problemos nebelieka“, – sakė K.Motiekaitis.
