Paviršiaus temperatūra Luto dykumoje Irane, kurioje gyvena gekonas, viršija 65 laipsnius celsijaus dažniau nei bet kurioje kitoje Žemės vietoje. Dėl didelio karščio dykumoje sunku išsilaikyti gyvybei, o ekologai daugelį metų dykumą laikė apskritai negyvenama.
Siekdami išsiaiškinti, kaip gekonai išsilaiko šioje apleistoje dykumoje entomologas Hosseinas Rajaei su kolegomis išanalizavo šešių gekonų skrandžio turinį.
Lapkričio 18 d. mokslininkai pranešė, kad gekonų suvirškintame turinyje buvo rasta 94 rūšių DNR, iš kurių maždaug 81 proc. kilęs ne iš Luto dykumos ribų.
Dauguma suvalgytų vabalų buvo sparnuoti vabzdžiai, tokie kaip musės, kandys ir vapsvos, migruojantys per dykumą iš šalia esančių vidutinio klimato šalių.
Likusios rūšys – voragyviai ir panašūs nariuotakojai, yra būdingos Luto dykumai, tačiau šių vabalų ten, kur buvo surinkti gekonai, nėra. Netikėta įvairovė pabrėžia, kad šioje dykumoje gyvūnų gyvena daugiau, nei atrodo.
Išvados pabrėžia susipynusių maisto tinklų svarbą, kad gyvūnai išgyventų ekstremaliomis sąlygomis, sako ekologas Robertas Pringle'as. „Vabzdžių judėjimas iš tolimesnių vietovės padeda gekonams prasimaitinti ir padeda jiems išlikti šioje ekstremalioje dykumos aplinkoje“, – sako jis.
