„Žvejyboje naudojant gyvą masalą, plėšrias žuvis labai lengva privilioti, priešingai, jos sunkiau kimba naudojant dirbtinį masalą. Prasidėjus poledinei žvejybai bei pastoviai keičiant žvejybos vietą ir perstatant skritulius, vėliavėles bei naudojant gyvą masalą, plėšrios žuvys greitai užkimba ir yra išgaudomos“, – teigė Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Aistė Savenkovaitė.
Pasak aplinkosaugininkės, žvejyboje masalui naudojant gyvą žuvelę paprastai gaudomos plėšriosios žuvys – lydekos, starkiai, salačiai, ešeriai ir kt. O šis draudimas buvo įvestas norint apsaugoti besiruošiančias neršti lydekas ir kitas plėšrias žuvis.
A.Savenkovaitės teigimu, plėšrios žuvys yra esminė ekosistemos grandis.
„Jei šių žuvų ištekliai mažėtų, iš karto prastėtų viso vandens telkinio būklė. Šios žuvys kaip „sanitarės“, jų dėka išgaudomos smulkios, menkavertės žuvys. Jei šios žuvys būtų neišgaudomos, tuomet jos išėstų zooplanktoną, taip prasidėtų kiti reiškiniai – intensyvesni vandens žydėjimo procesai, nyktų kita povandeninė augmenija ir pan.“
„Prisiminkite ir tai, kad kai žvejyboje naudojame gyvą žuvelę, plėšriosios žuvys masalą nuryja giliau nei žvejojant dirbtiniais masalais. Todėl, sugavus mažesnę nei leidžia taisyklės žuvį, ją sudėtingiau paleisti gyvybingą ir nesužalotą“, – aiškino aplinkosaugininkė.
Draudimo laikotarpiu žvejojant su gyva žuvele asmenims gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, su pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimu. O jei padaroma žala gamtai, taip pat reikės atlyginti ir ją.
Paprastai draudimas žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu) įsigalioja sausio 2-ąją, bet kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės.
