Lapkričio 27-ąją šalia Nemajūnų kaimo (Birštono savivaldybė) Tautvydui Gecevičiui pavyko užfiksuoti po sniegą vaikštinėjantį gandrą, o gruodžio 3 dieną Balninkų miestelyje šalia Molėtų gandrą pastebėjo ir Rasa Daujotė. R.Daujotė priduria, kad kaime žiemoti liko net 3 gandrai.
Ornitologas Gediminas Petkus portalui lrytas.lt sakė, kad žiemoti likusių gandrų pasitaiko kas met.
„Tai gali būti sergantys, ligoti, ankstesnius metus sėkmingai peržiemoję sąvartynuose ar žmonių globoje, gandrai. Gali būti ir tiesiog vėlyvesni jaunikliai, kuriems sunkiai sekėsi skirsti ir jie pasiliko lizduose“, – pasakoja ornitologas.
Pasak jo, pirmieji gandrai išskrenda dar rugpjūčio pradžioje, o dalis jų jau rugsėjo viduryje būna pasiekę Afriką. Vis dėlto gali būti, kad ir šie gandrai, prasidėjus didesniems šalčiams, dar išskris, todėl G.Petkus nerekomenduoja iš kart skubėti gandrams į pagalbą.
„Dabar, kol sniego danga dar nėra didelė, kol oras permainingas, gandrai šiek tiek, kol pliusinė temperatūra, gali išlikti, maitintis laukuose, bet su laiku, jeigu jiems nepavyks išskristi, jie arba žus, arba išgyvens tik tie, kurie ras maisto išteklius, pavyzdžiui, sąvartynus, juos šers vietiniai gyventojai. Sunku pasakyti, koks likimas tų gandrų laukia“, – aiškino G.Petkus.
Pasak ornitologo, nors kol kas gandrai maisto dar susiranda, užšalus upeliams situacija gali pasikeisti, tačiau išmaitinti gandrą gali būti sudėtingiau, nei atrodo.
„Tokiu atveju reikėtų jiems padėti, bet ta pagalba gali atsisukti prieš tave. Paukščiai pripranta prie žmogaus, šėrimo, ir gali būti, kad kitais metais jie vėl neemigruos. Aišku, būna visaip.
Kiti žmonės, kaimo gyventojai, priima paukščius į tvartelius, šeria juos ir jie ištveria žmogaus globoje tą laiką, bet gandrą auginti nėra juokas – jis didelis paukštis, daug sulesa, tam reikia turėti finansų. Nelengva tokį paukštį, kuris maitinasi bestuburiais, pelėmis ar žinduolių jaunikliais, maitinti.“
O maitinti, sako ornitologas, gandrą reikėtų žuvimi arba mėsa, tačiau pirmiausia jis rekomenduoja kreiptis į paukščius gelbėjančias organizacijas, kurių specialistai patartų, ką daryti konkrečioje situacijoje.
Ornitologas primena, kad įprastai migruoja ir vandens paukščiai, todėl ir jų pratinti prie lesinimo nereikėtų.
„Dabar žmonės lesina vandens paukščius, ko tikrai nereikėtų daryti. Mūsų antys, gulbės, yra migruojantys paukščiai, ir gulbės, pavyzdžiui, žiemoja Baltijos jūroje prie Danijos ar Vokietijos krantų, maitinasi dumbliais ir kitais augalais, todėl ir jų nereikėtų maitinti jokiais batonais ar duonomis. Duona apskritai netinka paukščiams“ – priminė specialistas.
