Jungtinės Karalystės mokslininkai peržiūrėjo 300 tyrimų ir nustatė, kad dešimtkojai vėžiai (pavyzdžiui, krabai ir omarai) bei galvakojai (pavyzdžiui, aštuonkojai, kalmarai ir sepijos) ne tik jaučia skausmą, bet ir jį supranta. Ir dabar tokia klasifikacija yra įtvirtinta įstatymuose.
Bestuburiai Jungtinėje Karalystėje turėjo kitokį apsaugos statusą. Jie nebuvo laikomi gebančiais suprasti jutimus, todėl jų ruošimas maistui nebuvo labai griežtai reglamentuotas. Stuburinių gyvūnų skerdimas, aišku, turi nustatytas procedūras, paremtas ir humaniškumo principu. Tuo tarpu dešimtkojai vėžiai bei galvakojai dažnai yra ruošiami negalvojant apie jų gerbūvį paskutinėmis gyvenimo akimirkomis.
Aštuonkojai yra nepaprastai protingi gyvūnai – tuo neabejojama jau seniai. Tačiau intelektas nėra tas pats, kaip skausmo suvokimas. Supaprastintai tariant, skausmo nesuvokiantys gyvūnai yra laikomi tais, kurie negali jausti kančios.
Ką reiškia pasikeitęs teisinis šių gyvūnų traktavimas? Na, prieš metant juos į verdantį vandenį šefai dabar turės juos bent jau apsvaiginti. Gyvų dešimtkojų vėžių pardavimas neapmokytiems pirkėjams taip pat nebus galimas. Kaip ir transportavimas lediniame vandenyje.
Tai, beje, nėra tokia didelė naujiena. Šveicarijoje, Norvegijoje, Austrijoje ir Naujojoje Zelandijoje jau kurį laiką nebegalima virti neapsvaigintų gyvų omarų. Tačiau kitų gyvūnų apsauga nuo kankinimo daug kur vis dar yra problema.
Jūrų gėrybių patiekalai, kuriems šviežumas yra kritiškai svarbus, dažnai yra ruošiami nesilaikant humaniškų praktikų. Bet galbūt Jungtinės Karalystės pavyzdys tai pakeis.
Tikėtina, kad tas sąrašas dar plėsis – mokslininkai neabejoja, kad skausmą suvokia ir kiti vėžiagyviai.
