Projekto „Pažink Pamario kraštą keliaudamas paukščių keliu“ organizatoriai kviečia ir žiemą pasigrožėti gamta, paieškoti įdomių, rečiau pastebimų žiemojančių paukščių rūšių. Programėlė „Paukščių kelias“ padės pasirinkti maršrutą, kuriuo verta keliauti ir šaltuoju metų laiku. Galbūt prie jūros ar Šilutės krašto apylinkėse jums pavyks pamatyti raguotąjį vieversį ar sniegstartę, o miškuose – žvirblinę ar net raibąją pelėdą. Pasiruoškite nuotykiams!
Žiemą ieškokite užsukusių kalnų gyventojų – raguotųjų vieversių
Iš Skandinavijos kalnų, kur jie vasarą peri, pas mus atskrendančius žiemoti raguotuosius vieversius galima pamatyti centrinėje Lietuvos dalyje. Tačiau raguotųjų vieversių pasitaiko ir Nemuno deltoje, Kuršių nerijoje. Jei apsilankysite Baltijos jūros biosferos poligono paplūdimiuose, šalia Sausgalvių ir Šyšos botaninių-zoologinių draustinių ar Bevardžio upelio apylinkėse, galbūt pavyks pamatyti rudai pilkų paukštelių, kurių patinėliai galvos šonuose turi du plunksnų ragelius. Šie įvairių porūšių kalnų gyventojai paprastai migruoja nedidelius atstumus: iš kalnų nusileidžia į lygumas. Ornitologai tai vadina vertikalia migracija. Dėl atšiauraus Skandinavijos klimato raguotieji vieversiai skrenda toliau nuo perėjimo vietų ir į mūsų kraštą užsuka beveik kasmet.
Pasigėrėkite sniegstarčių ir kitų žvirblinių paukščių draugyste
Dar viena viešnia iš šiaurės – sniegstartė, raguotųjų vieversių bičiulė. Nors ją galima pamatyti ir pavasarį ar rudenį per migraciją, žiemą, vaikštinėdami prie jūros ar Pamario krašte ties Sausgalvių ir Šyšos botaniniais-zoologiniais draustiniais, Bevardžio upelio apylinkėse, galite pamatyti nedideliais būreliais ar po vieną tūpčiojančius, ryškiai baltomis dėmėmis pasipuošusius žvirblio dydžio paukštelius. Čia žiemodamos sniegstartės mėgsta draugiją ir bičiulystę: jas dažnai galima išvysti kartu su kitais žvirbliniais paukščiais – žaliukėmis, čimčiakais, čiviliais, geltonosiomis startomis ir, aišku, su raguotaisiais vieversiais. Tad žiemą būdami gamtoje gėrėkitės mažųjų plunksnuočių draugyste.
Pamatykite žvirblinių pelėdų išgyvenimo žiemą dramą
Žiema – geriausias metas pamatyti retai dieną matomą žvirblinę pelėdą. Šis už varnėną mažesnis, bet šiek tiek už naminį žvirblį didesnis paukštelis yra aršus mažas grobuonis. Žvirblinių pelėdų populiacija po truputį plečiasi, jų Lietuvos miškuose ir giriose daugėja. Nors Nemuno deltoje ir Kuršių nerijoje tai dar reti perintys sparnuočiai, tačiau žiemą vaikščiodami Juodkrantės sengirėje ar Kintų miške galite jų pamatyti. Mat šaltuoju metų laiku žvirblinėms pelėdoms sunku rasti maisto, todėl kartais jos užsuka prie lesyklėlių ir tyko mažų paukštelių, nors paprastai minta graužikais. Ar išdrįsite stebėti šią išgyvenimo dramą?
Įvertinkite labai retos viešnios – raibosios pelėdos triukus
Ieškokite ir vieni pirmųjų prie Svencelės, Sausgalvių, Šyšos botaninių-zoologinių draustinių ar Minijos miško apylinkėse pamatykite raibąją pelėdą, kol kas užfiksuotą tik Ventės rage ir Ventės miško apylinkėse. Tai labai reta viešnia iš Skandinavijos, ji į Lietuvą atskrenda, kai šiaurėje dėl šalčio ir sniego negali prasimaitinti. Dėl švelnesnių žiemų pamaryje raibajai pelėdai lengviau rasti grobį. Pelėdos yra naktiniai paukščiai, tačiau raiboji pelėda yra viena iš nedaugelio, kuri maitinasi praktiškai vien šviesiu paros metu. Ji tobulai pakimba ore ir be jokio, net menkiausio, garso stebi nieko neįtariančią auką, tada tarsi iš giedro dangaus žaibiškai čiumpa grobį. Dėl šio triuko ir raibos krūtinės, primenančios vanaginius paukščius, ko gero, lengvai ją atpažinsite.
Tad nuotykiai gamtoje tęsis ir žiemą, jei tik išdrįsite keliauti ir stebėti žiemojančius sparnuočius. Apsilankykite tinklalapyje www.pauksciukelias.lt, pasisemkite žinių ir įkvėpimo keliauti, pažinti, tyrinėti. Pažinkite Pamario kraštą keliaudami paukščių keliu.
