Viso to kaltininkas yra chlamidijos – lytiškai plintanti bakterija, kuria kasmet užsikrečia daugiau nei 100 milijonų žmonių. Negydoma chlamidiozė gali sukelti nevaisingumą. Koaloms nekontroliuojama liga gali sukelti aklumą ir skausmingas cistas gyvūno dauginimosi organuose, o tai gali sukelti nevaisingumą ar net mirtį.
Dar blogiau, kad šiai ligai gydyti naudojami antibiotikai gali sunaikinti ir taip gležną koalų žarnyno mikroflorą, kuri koaloms reikalinga tam, kad galėtų valgyti ir virškinti pagrindinį maistą – eukalipto lapus, todėl kai kurios koalos, net išgydytos nuo chlamidiozės, miršta iš bado.
Liga taip pat greitai plinta. Sidnėjaus universiteto veterinarinės patologijos profesoriaus Marko Krockenbergerio teigimu, 2008 m. miestelyje Gunnedah koalų populiacijoje buvo „labai labai mažas chlamidijų paplitimas“ – vos apie 10 proc. koalų turėjo šią ligą.
Iki 2015 m. šis skaičius išaugo iki 60 proc., o dabar apie 85 proc. koalų regione yra užsikrėtusios šia liga, sakė M.Krockenbergeris. „Beveik kiekviena patelė, užsikrėtusi chlamidijomis, tampa nevaisinga per metus, daugiausia – per dvejus metus. Net jei jos išgyvens, jos negalės susilaukti palikuonių“, – sakė mokslininkas.
Ekspertai teigia, kad tokios situacijos kaip Gunnedah vyksta tarp koalų visoje Australijoje, o tai kelia didelę grėsmę šiems gyvūnams, kadangi jų rūšis ir taip yra pažeidžiama dėl didėjančių miškų gaisrų ir kirtimų. Mokslininkai dabar pradėjo kurti vakcinas nuo chlamidijų, kad apsaugotų gyvūnus.
„Jei ši vakcinos strategija neveiks, rizikuojame, kad kai kuriose vietose koalos tiesiog išnyks“, – sakė M.Krockenbergeris.
Liga tarp koalų plinta dauginimosi metu, o koalų jaunikliai gali užsikrėsti šia liga nuo motinos. Sidnėjaus universiteto duomenimis, kai kuriose koalų populiacijose Kvinslande, Naujajame Pietų Velse ir Viktorijoje užsikrėtimo lygis gali siekti 100 proc., todėl jos yra visiškai nevaisingos.
2018 m. kovo mėn. žurnale „Journal of Applied Ecology“ atliktas tyrimas parodė, kad iš 291 per ketverius metus ištirtos koalos 18 proc. mirė nuo chlamidijų ar su liga susijusių komplikacijų. Chlamidijos buvo antra pagal dydį mirties priežastis po gyvūnų išpuolių.
Ar Australijoje koaloms gresia pavojus?
Pilkas ir pūkuotas, eukalipto lapus ėdantis ir savo jauniklius sterblėje nešiojantis gyvūnėlis aptinkamas tik Australijoje ir reguliariai matomas šalies kultūrinėse reprezentacijose. Vis dėlto kone Australijos simboliu tapusios koalos susiduria su daugybe grėsmių jų išlikimui.
Be ligų, šie sterbliniai žinduoliai netenka savo buveinių, juos dažnai užpuola laukiniai šunys, partrenkia automobiliai. Koala įtraukta į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) Raudonąjį sąrašą, kuriame išvardytos rūšys, kurioms gresia išnykimas. IUCN teigia, kad gamtoje yra nuo 100 000 iki pusės milijono koalų, tačiau Australijos koalų fondas teigia, kad jų likę vos 58 000.
Sumišimas dėl Australijos koalų populiacijos dydžio paskatino vyriausybę praėjusiais metais skirti 2 milijonus Australijos dolerių nacionaliniam koalų surašymui, siekiant išsiaiškinti, kur jos yra ir kiek jų liko. Šalies koalų populiacija ženkliai sumažėjo per katastrofiškus 2019 m. miškų gaisrus, kurie nusiaubė daugiau nei 48 000 kvadratinių kilometrų žemės vien Naujajame Pietų Velse.
Pasaulio gamtos fondo (WWF) duomenimis, gaisrai nusinešė arba privertė palikti buveines beveik 3 milijardus gyvūnų. Į šį skaičių įtraukta daugiau nei 60 000 koalų, kurios žuvo, prarado savo namus arba patyrė traumas dėl dūmų bei karščio sukelto streso.
2021 m. viduryje Australijos vyriausybės ataskaitoje apie koalų apsaugos būklę buvo rekomenduojama pakeisti gyvūno statusą į „nykstantį“ Kvinslande, Naujajame Pietų Velse ir Australijos sostinės teritorijoje dėl spartaus populiacijos mažėjimo šiose srityse. Ataskaitoje nustatyta, kad kai kuriuose regionuose koalų skaičius sumažėjo beveik perpus per 20 metų.
Australijos vyriausybė rengia Nacionalinį koalų populiacijos atkūrimo planą, kuris bus peržiūrėtas 2021 m. gruodį, o 2022 m. galimai taps įstatymu. Tačiau Australijos koalų fondo pirmininkė Deborah Tabart sako, kad reikia daug daugiau nuveikti, kad koalos ir jų buveinės būtų apsaugotos visoje šalyje.
„Mes norime Koalų apsaugos įstatymo, – sakė ji. Jei tikrai rimtai žiūrite į šios rūšies apsaugą, turėtumėme turėti teisės aktus, kurie būtų veiksmingi, o tai reiškia, kad pirmiausia reikia apsaugoti medžius“, – sakė ji.
Klimato kaita dar labiau didina problemą
Dėl klimato krizės Australija tapo labiau pažeidžiama intensyvių miškų gaisrų, tokių kaip 2019 m. Taip pat kyla dažnesnės sausros ir karščio bangos, todėl koalos tampa jautresnės ligoms. Remiantis Australijos mokslo ir pramonės tyrimų organizacijos (CSIRO) duomenimis, nuo 1910 metų šalyje jau atšilo vidutiniškai apie 1,44 laipsnio.
Australijos vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad chlamidijos greičiau plinta, kai sterbliniai gyvūnai susiduria su neįprastai įtemptomis aplinkos sąlygomis, įskaitant „karštą orą, sausrą, buveinių nykimą ir susiskaidymą“.
Ekspertai teigia matę panašius greitus ligų pliūpsnius laukinėje gamtoje. M.Krockenbergeris teigė, kad Gunnedah 2009 m. ir 2010 m. kilo karščio bangos ir sausros, o po to chlamidijų atvejų skaičius padvigubėjo. Australijos Sunshine Coast universiteto mikrobiologijos profesorius Peteris Timmsas sakė, kad kai koalų streso hormonų lygis pakyla dėl aplinkos problemų, infekcijos dažnai progresuoja iš palyginti nedidelės problemos į „rimtesnę“.
Jis sakė, kad dėl buveinių nykimo ir klimato kaitos koalos patiria „chronišką stresą“, o tai slopina jų imuninę sistemą.
Parengta pagal CNN inf.
