Trūko rankų, kad apglėbtų
Dvi Biržų rajone gyvenančios seserys Sandra Bieliauskienė ir Marytė Undzėnienė išėjusios pasivaikščioti į mišką aptiko milžinišką skruzdėlyną.
Šių bendruomeniškai gyvenančių miško vabzdžių namas buvo beveik žmogaus ūgio, jam apglėbti reikėtų 4 žmonių.
Neįprasto dydžio skruzdėlyną jos rado Beržynės miške, esančio šalia tėviškės – Gludiškių kaimo.
S.Bieliauskienė gyvena Meilūnuose, o M.Undzėnienė – Skrebiškiuose. Radusios laisvo laiko seserys dažnai eina pasivaikščioti į miškus, dažniausiai mėgsta aplankyti vietas, kuriomis vaikščiojo vaikystėje.
„Prieš metus to skruzdėlyno dar tikrai nebuvo, na, jei ir buvo pradėjęs augti, tai dar nedidelis kupstas buvo. Tuo Beržynės keliuku esam daugybę kartų ėję“, – išskirtiniu vabzdžių namu stebisi S.Bieliauskienė.
Stebindavo skruzdžių dydis
Ji su seserimi pažįsta kiekvieną to miško kampelį.
„Kai buvom vaikai, kasdien po tą mišką duodavomės, iš namų mišku eidavom į autobusų stotelę. Būdavo, nusilaužiam beržo šakelę, lapus nubraukiam ir dedam ant skruzdėlyno, o paskui laižom rūgštelę“, – prisimena, kokio skanėsto prasimanydavusios.
Ji pasakoja, kad vaikystėje jas stebino Beržynėje gyvenančių skruzdėlių išvaizda: rudos, voro didumo. Bet nieko panašaus į tokį milžinišką skruzdėlyną niekad nebuvo regėjusios.
„Gal skruzdės padūko, kad tokias pilis renčia?“ – juokiasi moterys.
Tikrai nekasdienis įvykis
Valstybinės miškų urėdijos Biržų padalinio vadovas Alvidas Kurklietis sakė, jog Biržų ir Pasvalio rajuonuose didžioji dalis miškų yra gan šlapi, todėl skruzdėlynų juose reta, tad aptikti išskirtinio dydžio šių vabzdžių būstą yra nekasdienis dalykas.
Biržietis patarė susisiekti su Vilniuje esančio Gamtos tyrimų centro profesoriumi Eduardu Budriu, vieninteliu šalyje skruzdžių specialistu.
„Jei skruzdėlynas tikrai 1,5 metro aukščio ir suneštas be žmogaus pagalbos, tai unikumas, nes aš asmeniškai tokio didelio niekad nesu matęs“, – radiniu stebėjosi vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vadovas.
Pasak E.Budrio, Lietuvoje skruzdėlynai dažniausiai nesiekia metro aukščio.
Statančių aukštus skruzdėlynus vabzdžių mūsų šalyje yra dvi trys rūšys, jos – įprastos mūsų miškų gyventojos.
Pasak profesoriaus, kad skruzdės susirentė tokį milžinišką būstą, įtakos galėjo turėti keli veiksniai. Šalia galėjo būti koks nors amarų užpultas medis, skruzdžių maisto šaltinis, kitas veiksnys – statomo skruzdėlyno neiškniso šernai ar neiškedeno geniai, dar galėjo būti, kad darbavosi labai didelė vabzdžių šeima.
Nes tos skruzdėlės, kurios stato didelius skruzdėlynus, gali turėti lizde keletą patelių – motinėlių. Kartais būna, kad didelis skruzdėlynas išauga iš kelių nedidelių kolonijų, giminiškai susijusioms skruzdėlėms tokie bruožai būdingi.
Jei klimatas šils, skruzdžių mažės
Vabzdžių specialistas teigė, kad milžinišką skruzdėlyną susinešė tikrai ne didžiosios skruzdės, kokias biržietės tose vietovėse buvo matę.
„Lietuvoje tikrai yra labai didelių skruzdėlių, bet jos skruzdėlynų nestato, gyvena negyvoje medienoje, vietą lizdams išsigraužia rąstuose. Šitos statybininkės turėjo būti įprasto dydžio“, – aiškino profesorius.
Gal tai kaip nors susiję su klimato atšilimu?
„Klimato kaita čia niekuo dėta. Skruzdės kaip tik dažniau gyvena spygliuočių miškuose, o dėl atšilimo pas mus iš Vidurio Europos, iš Lenkijos turėtų ateiti lapuočiai, vietoj eglių įsigalėti bukai. Taigos skruzdėlių, kokios dabar mūsų miškuose gyvena, šylant kaip tik turėtų mažėti“, – aiškino entomologas.
Jo manymu, tiesiog šie metai vabzdžiams buvo sėkmingi, vasaros pradžia šilta ir sausa. Neįprastas atšilimas rudenį kai kuriuos jau žiemoti susiruošusius vabzdžius paskatino vėl išlįsti darbuotis, antrą kartą žydėjo ir kai kurios gėlės, šiltą rudenį pražydo net akacijos.
„Tad ir skruzdės, matyt, pasivystė stipriau nei įprastai“, – komentavo E.Budrys.
