Sraunios lašišinės upės patraukliausios vandens turizmui. Tačiau braidant, stumiant sekliose vietose baidares, irklais užkabinant gruntą, gali būti pažeistos lašišinių žuvų ikrų dėtys. Sužaloti ar išplauti iš pažeisto nerštinio kaupo ikreliai žūsta.
Margieji upėtakiai, lašišos, šlakiai išneršę ikrelius užkasa į žvirgždą sekliose, srauniose upių vietose. Nerštiniuose kaupuose užkasti ikreliai vystosi beveik pusę metų – nuo jų sudėjimo spalio–lapkričio mėnesiais, iki mailiaus išėjimo iš lizdų balandį–gegužę.
Ikrelių užkasimas į žvirgždą yra evoliucinis lašišinių žuvų prisitaikymas siekiant juos apsaugoti nuo plėšrūnų, nepalankių klimatinių sąlygų, mechaninių pažeidimų potvynio, ledonešio metu.
Nerekomenduojama plaukti upe, kai vandens lygis joje yra žemas – perkėlinėjant baidares per kliūtis ir seklumas padaroma didelės žalos lašišinių žuvų ištekliams. Plaukiant reikėtų stengtis apiplaukti seklias vietas, kad irklai ar valties dugnas nesiektų žvirgždo. Nereikėtų braidyti srauniose, sekliose vietose žvirgždėtu dugnu.
Pažymėtina, kad atsižvelgus į mažėjančius lašišų išteklius Europos Tarybos reglamentu nuo ateinančių metų uždraudžiama lašišų mėgėjų žvejyba Baltijos jūroje.
Žvejui mėgėjui bus leidžiama pasiimti tik vieną dirbtinai veistą lašišą, jei tokia lašiša, ją išleidžiant iš veislyno, buvo paženklinta nukerpant riebalinį peleką. Visos sugautos laukinės lašišos (turinčios riebalinį peleką) turės būti nedelsiant paleistos.
Primename, kad nuo spalio 16 d. iki gruodžio 24 d. draudžiama žvejoti lašišų ir šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose, nurodytuose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede iki gruodžio 31 d. galioja draudimas žvejoti marguosius upėtakius 2 priede nurodytose upėse, o iki gruodžio 1 d. – draudimas žvejoti 6 priede nurodytuose Nemuno ruožuose.
