Tokį atsakymą Klaipėdos zoologijos sodo direktoriui Edvardui Legeckui pateikė Druskininkų policija. Pareigūnų buvo prašoma ištirti, ar liepos 29-ąją Grūto parke laukinių žvėrių patikrinimą rengę ir jame laikytą pumą migdę specialistai nepadarė nusikaltimo.
Grūto parke septynerius metus gyvenusi puma nugaišo tą patį vakarą, kai Lietuvos zoologijos sodo specialistai bandė ją užmigdyti ir patikrinti mikroschemas.
Pumos gaišeną ištyrę ekspertai nurodė, jog puma nugaišo dėl smegenų, širdies ir kvėpavimo funkcijų sutrikimo.
Pasiūlė kreiptis į teismą
Pumos savininkas E.Legeckas pražudytą gyvūną įvertino 5 tūkst. eurų ir prašė, kad žalą atlygintų tie, kas ją pražudė. Nusikaltimo neįžvelgusi policija atsisakė pradėti tyrimą, o dėl žalos atlyginimo E.Legeckui patarė kreiptis į teismą.
Puma krito po Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vykdyto patikrinimo. Tikrintojai turėjo nuskaityti po pumos bei trijų beždžionių – karčiuotųjų pavianų oda esančias mikroschemas, todėl reikėjo juos užmigdyti.
AAD Alytaus valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija neturi gyvūnų migdymui reikalingo šautuvo ir poodinių mikroschemų skaitytuvų, todėl į pagalbą buvo pakviesti Lietuvos zoologijos sodo specialistai – veterinarijos gydytojas Ramūnas Sidaras ir vyriausiasis biologas Benas Noreikis.
Beždžionės krito lyg negyvos
Gyvūnų patikrinimo procedūra kėlė šiurpą tiek Grūto parko šeimininkams, tiek lankytojams.
Bandant užmigdyti pumą, į gyvūną buvo pataikytos dvi strėlytės su migdomaisiais. Puma visiškai neužmigo, todėl aptvare buvo sugauta su graibštu ir prispausta prie žemės. Tuomet specialistai skaitytuvu nuskaitė mikroschemą.
Tai padarius, puma už uodegos buvo traukiama iš graibšto. Gyvūnui išsilaisvinus, jos letenos nagas įstrigo į graibšto tinklą. Zoologijos sodo darbuotojai jos koją ištraukė. Išlaisvintas žvėris nuėjo ir atsigulė pavėsyje.
Beždžionės nuo strėlių su vaistais užmigo iš karto, ir pro šalį einant Grūto parko lankytojams, lyg negyvos krito nuo viršutinių voljero pakopų.
Beždžionės nubudo tikrintojams dar tebesant Grūto parke, o pumos būklė negerėjo. Grūto parko darbuotojai pastebėjo, jog pavėsyje gulintis gyvūnas alsuoja neįprastai tankiai, tačiau patikinę, jog tai normalus vaistų poveikis, specialistai išvyko. Pavakarę puma buvo rasta nugaišusi.
Gaišenos tyrimo akte nurodyta ir tai, jog plyšo pumos nagas, o kito nago panagėje pastebėta kraujosrūva.
Tyrė patys savo veiksmus
Bendrovė „Hesona“, kuriai priklauso Grūto parkas, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ne kartą kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją, Seimo narius, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Aplinkos ministerija ne tik neatsiprašė dėl liūdnai pasibaigusio patikrinimo, bet aiškintis AAD darbuotojų veiksmus pavedė pačiam Aplinkos apsaugos departamentui.
„Aplinkos ministerija yra vienintelė AAD kontroliuojanti institucija, tačiau tirti skundą dėl jo darbuotojų veiksmų perdavė pačiam AAD. Departamentas tyrimui sudarė darbo grupę, kurioje, kaip paaiškėjo, buvo ir asmenų, dalyvavusių tuose veiksmuose, kurie buvo skundžiami“, – stebėjosi advokatas Robertas Klovas.
Teisininko nuomone, objektyviai ištirti skundo tokiu būdu neįmanoma. „Tai sudaro nebaudžiamumo ir atsakomybės nebuvimo atmosferą“, – pastebėjo R.Klovas.
Advokatą nustebino ir AAD sprendimas šią savaitę Grūto parke surengti dar du patikrinimus: „Vietoj to, kad skundą gavęs departamentas iš tiesų ką nors ištirtų ir bendradarbiautų, priėmė kitokį sprendimą – daryti tolimesnius neplaninius patikrinimus. To negalima suprasti kitaip nei signalo: „Baikite rašyti skundus“.
Atvyko su italais
Grūto parko šeimininkams kilo abejonių, ar apskritai buvo būtina tikrinti jų augintinius, nes patikrinimo metu buvo nustatyta, kad gyvūnų mikroschemų numeriai sutapo su tais, kurie nurodyti Grūto parką valdančios bendrovės „Hesona“ dokumentuose, o gyvūnai yra kliniškai sveiki.
„Manytina, kad nuspręsdamas atlikti neplaninį patikrinimą ir jo metu nustatyti gyvūnų ženklinimą bei fizinę būklę, po kurio kaip tik ir krito puma, AAD tiesiog patenkino savo užgaidas“, – skunde Aplinkos ministerijai rašė bendrovės „Hesona“ direktorė Birutė Malinauskaitė-Bark.
Tik ar AAD pareigūnai tikrai tenkino savo užgaidas? Kiek anksčiau, liepos 19-ąją, į patikrinimą kartu su aplinkosaugininkais buvo atvykusi ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė ir tarptautinės organizacijos „Salviamo Gli Orsi Della Luna“ atstovai iš Italijos.
Jų pagalbos prašė pats Aplinkos apsaugos departamento direktorius Raimondas Sakalauskas.
Patikrinimai – po skundo
GATO vadovė B.Kymantaitė tuomet neslėpė, kad ji pati kreipėsi į AAD ir prašė atlikti patikrinimą Grūto parke: „Šioje srityje dirbame 15 metų ir žinome visas vietas, kuriose laikomi laukiniai gyvūnai.
Jos teigimu, Grūto parkas neturi zoologijos sodo statuso, o tai, kad jame laikoma puma su beždžionėmis, yra pažeidimas.
„Tai – saugomos gyvūnų rūšys. Mes domimės, kodėl jas leidžiama laikyti vietoje, kuri neturi zoologijos sodo statuso, kodėl jiems galioja kitokie teisės aktai?“ – kalbėjo B.Kymantaitė.
Po nesėkmingo, pumos žūtimi pasibaigusio patikrinimo AAD ėmė kratytis bet kokių sąsajų su šiomis organizacijomis.
„Departamento pareigūnai, vykdantys neplaninį patikrinimą, jokio sprendimo dėl Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos ir tarptautinės organizacijos „Salviamo gli Orsi della Luna“ atstovų dalyvavimo patikrinime būtinumo nebuvo priėmę“, – teigiama bendrovės „Hesona“ advokatui AAD pateiktuose atsakymuose.
Į kitus, su šiomis organizacijomis susijusius klausimus AAD neatsakė.
