Pajūrio regioninio parko atstovai prašo gyventojų būti supratingiems ir negąsdinti gyvūnų, o Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto darbuotoja Vaida Natkevičiūtė-Survilienė įspėja, kad įkyrus lindimas prie gyvūnų gali pasibaigti ir liūdniau.
„Prašymas. Palikim ruonį ramybėje. Jis savo namuose. Viskas su juo gerai. Čia apie Palangos pliaže besilankantį žvėrį. Nereikia jo nei baidyti, nei tempti į vandenį, tai laukinis žvėris. Jis išlipa pasišildyti. Ruonis nėra naminis gyvūnėlis, kuriam trūksta dėmesio. Neatsargiuosius gindamasis gali solidžiai grybštelėti.
Fotografuoti galima, tačiau palikit atstumą, kuris žvėriui nekelia nerimo. Empatiškai nesunku pajusti, kada gyvūnas į jus nekreipia dėmesio. Žmonės mums skambina ir piktinasi, kad su ruoniu kartais elgiamasi brutaliai, jis baidomas, tempiamas į vandenį, leidžiama jį puldinėti šunims.
Pagarba gamtai yra kultūros ir etikos sritis. Kaip nelipame vienas kitam ant galvos, taip ir žvėriui reikia suteikti individualią erdvę. Esame radę ne vieną šunų apkandžiotą ruonį. Jeigu ruonis įsipainiotų į tinklus, ar pastebėtumėte kitokius aplinkosauginius pažeidimus pranešti Bendruoju pagalbos telefonu 112.
Tai labai tipiškas Baltijos gyventojas – pilkasis ruonis. Atsikuriančioje Baltijos populiacijoje jau yra apie 30000 šios rūšies individų. Su dar dviem rūšimis – paprastuoju ir žieduotuoju ruoniais, Baltijos jūroje gyvena apie 50000 šių žvėrių. Ruoniai labai svarbūs ekosistemos stabilumui. Iki karo Baltijoje gyveno apie 100000 ruonių“, – socialinio tinklo paskyroje pranešė Pajūrio regioninio parko atstovai.
Palangoje besišildantis ruonis, pasak V.Natkevičiūtės-Survilienės, dar jaunas, tačiau atrodo sveikas, todėl pagalba jam tikrai nereikalinga.
„Ruoniams, kaip ir visiems irklakojams žinduoliams, poilsiui, termoreguliacijai, veisimuisi būtina sausuma. Šiuo atveju, kadangi tai dar nevisai subrendęs jaunas ruonis, o dabar nei poravimosi, nei jauniklių vedimo sezonas, didžiausia tikimybė, kad jis išlipa pailsėti, atgauti jėgas, sušilti.“
Ruoniai paplūdimiuose, kuriuose lankosi žmonės, išlipa retai. Mokslininkės teigimu, pilkieji ruoniai yra baikštūs ir atsargūs gyvūnai, todėl specialistai spėja, kad jau nuo gegužės, o ypatingai dažnai šį mėnesį Palangoje pastebimas tas pats šį paplūdimį pamėgęs ruonis.
„Ruoniai, kaip ir žmonės, yra labai įvairūs, jie turi skirtingus charakterio bruožus. Yra išskirtinių ruonių, kurie yra labai draugiški ir nėra baikštūs. Manau, kad tai vienas iš tų atvejų, kai turime tokį išskirtinį ruoniuką. Lietuvos jūrų muziejus patvirtino, kad tai nėra vienas iš jų paleistų ruoniukų. Vadinasi, šis gyvūnas yra nebaikštus, galbūt nenukentėjęs nuo žmonių, o paplūdimyje jam palankios sąlygos išsilaipinti ir ilsėtis“, – portalui lrytas.lt komentavo specialistė.
Žmonių dėmesio, tikina V.Natkevičiūtė-Survilienė, ruoniui greičiausiai nepavyks išvengti, vis dėlto, artintis prie gyvūno nereikėtų – net ir draugiškas ruonis gali sužaloti, o ir artima žmonių ar naminių gyvūnų kompanija laukiniam gyvūnui dažnai kelia stresą.
„Žinoma, reikėtų kuo mažiau trikdyti ruonį, tačiau jei jis tam pakankamai tolerantiškas ir jei žmonės išlaiko tam tikrą atstumą, galbūt tame didelės tragedijos nėra. Žinoma, blykstės gyvūnams niekada nėra draugiškas dalykas, reikėtų jų vengti. Vis dėlto naminiams gyvūnams nėra gerai eiti prie laukinio ruonio. Apskritai artintis prie laukinio ruonio nėra gerai – nors iš pažiūros jis atrodo draugiškas, bet tai yra laukinis gyvūnas.
Jei jis įkąs ar grybštels gali būti rimtos pasekmės, nes ruoniai tikrai perneša labai daug ligų. Patys ruoniai daugeliui ligų atsparūs, nes yra išvystę stiprų imuninį atsaką, tačiau žmonėms šioms ligos pavojingos. Turėjau atvejų artimoje aplinkoje, kai žmonės labai sunkiai suserga ir tai turi didelių pasekmių sveikatai.
Taip pat, gyvūnai gali sužeisti ruonį, o ruoniai yra Lietuvoje saugoma Raudonosios knygos rūšis. Jei norime išlaikyti tokį unikalų atvejį reikėtų visiems draugiškai sutarti ir išlaikyti atstumą bei gerėtis juo iš toli“, – pataria mokslininkė.
Didžiausia klaida, priduria ji, yra bandymas ruonį sugrąžinti į vandenį. Nepaisant to, ar gyvūnas sveikas, ar sužeistas, tempti jo atgal į jūrą nereikia. Pastebėję sužeistą ruonį turėtumėte iškviesti pagalbą arba pranešti Lietuvos jūrų muziejui, o pastebėję jauną, sveiką bei gerai įmitusį ruonį turėtumėte pasidžiaugti gyvūnu iš tolo ir netrukdyti jo poilsio.
