Jeigu šalies vadovas Gitanas Nausėda ilgiau užsibūtų Prezidentūroje, už langų išgirstų nemalonius garsus. Tai kovų kranksėjimas.
Šių paukščių kolonija, anksčiau nakvodavusi Sereikiškių parke, dabar persikraustė į kaštonus S.Daukanto aikštėje. Jų negąsdina net dirbtinio vanago balsas, sklindantis iš Šv.Jonų bažnyčios varpinės.
Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis prisipažino dar nepastebėjęs, kad kovai pakeitė nakvynės vietą.
Jis paragino kuo greičiau susizgribti ir, jeigu kaštonų šakose yra lizdų, juos išardyti.
Ruduo tam tinkamiausias metas. Antraip Prezidentūrai gresia nemaloni kaimynystė.
Dieną praleidžia laukuose
Kovai į miesto centrą atskrenda apie 19 valandą. Palesioję gilių, kurių prikrito nuo ąžuolų Prezidentūros kieme, paukščiai maždaug po valandos pradeda ruoštis nakvynei.
Tiesa, kaštonuose įsikuria ne visi. Kiti nuskrenda į seną nakvynės vietą Lukiškių aikštėje.
Šie paukščiai vakare visada atskrenda iš laukų nuo oro uosto pusės. Ten jie per dieną ieško lesalo.
Lizdams ardyti – ruduo
Anot M.Čepulio, rudenį išardyti lizdus – vienintelis būdas išvengti kovų kaimynystės. Grįžę pavasarį ir neradę lizdų paukščiai ieškos kitos vietos jiems sukti.
Jis paprašė nebedaryti vienos klaidos – neardyti šių paukščių lizdų pavasarį. Pasitaikė atvejų, kai kovo mėnesį grįžtančių paukščių lizdai buvo ardomi su kiaušiniais ar net išsiritusiais jaunikliais.
Galimybė reguliuoti kovų gausą numatyta medžioklės taisyklių nustatytu metu – nuo liepos 1-osios iki vasario 28-osios.
Anksčiau šie paukščiai, dar vadinami kovarniais, buvo mėgstami ir mylimi, o dabar nekenčiami. Gyventojus erzina jų kaimynystė – keliamas triukšmas ir teršiama aplinka.
M.Čepulis pastebėjo, kad kovų mažėja ir greitai juos gali tekti įrašyti į Raudonąją knygą. Jau išnyko šių paukščių kolonija Sereikiškių parke.
Populiacija sumažėjusi
Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos ornitologų draugija savivaldybėms, užuot draskius lizdus, pasiūlė alternatyvą – rudenį ir žiemą genėti medžius, kaip nurodo pasaulinė praktika.
Kovai, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi.
Lietuvoje perinčių kovų populiacija per 30 metų sumažėjo labiau nei perpus. Rūšies pagrindinė nykimo priežastis siejama su kolonijų naikinimu, neretai išmetant lizdus su kiaušiniais.
Grįžę kimba į darbą
Kovai į lizdavietes sugrįžta kovo pirmąją dekadą ir iškart užsiima veisimosi vietas – tvarko senus arba suka naujus lizdus.
Kai vienas poros narys įrenginėja lizdą, kitas beveik visada būna šalia lizdo, kad aplinkinių lizdų šeimininkai neišnešiotų medžiagų – šakelių, popierių, skudurų.
Dažniausiai kovai įsikuria tose pačiose kolonijose, kuriose gali perėti po kelis dešimtmečius.
