Rugsėjo 28 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Baltarusijos sienos apsaugos tarnyba pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas koncertinoje įsipainiojęs ir nugaišęs briedis, o įrašo pradžioje nepamiršta kameros atsukti ir į Lietuvos riboženklį.
Šalia įrašo Baltarusijos pasieniečiai pasidalijo ir tekstu, kuriame teigiama, kad tai esą jau ketvirtas koncertinoje įsipainiojęs ir dėl to nugaišęs briedis. Pasak jų, gyvūno gelbėti atvyko Baltarusijos tarnybos, tačiau pastangos buvo bevaisės, o „Lietuvos saugumo pajėgos abejingai stebėjo jų pastatytų užtvarų auką“.
Tai jau nebe pirmas kartas, kai Lietuvos statoma tvora Baltarusijos pareigūnų pavadinama mirtinais spąstais laukiniams žvėrims, tačiau AM ir VSAT tikina, kad gyvūnų, įsipainiojusių ir žuvusių koncertinoje, nėra užfiksavusios.
Baltarusijos pranešimų nekomentuoja
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas spaudai Giedrius Mišutis sako, kad Baltarusijos pranešimų tarnyba nebekomentuoja.
„Baltarusijos pranešimų nekomentuojam, ką jie ten skelbia. Tokia būtų visos tarnybos pozicija – nereaguoti į jų išmetamą informaciją“, – portalui lrytas.lt sako G.Mišutis. Vis dėlto jis priduria, kad incidentų prie naujai statomos tvoros išvengti nepavyks.
„Iš esmės, ką mes, kaip tarnyba irgi galime pasakyti, tai, kad ten atsirado ir toliau atsiranda barjeras – koncertina. Aišku, tai gyvūnijai ir gyvūnijos migracijai nėra pliusas. Ten visokių įvykių tikrai bus. Čia yra gamta ir tai yra dirbtinis užtvaras, tai yra tam tikras įsikišimas į gamtą“, – neslepia tarnybos atstovas.
AM Gamtos apsaugos politikos grupės parengtame atsakyme teigiama, kad tiek pati AM, tiek kitos institucijos yra gavusios medžiotojų organizacijų ir piliečių kreipimųsi, kuriuose išreiškiamas susirūpinimas dėl šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje statomos tvoros neigiamo poveikio laukiniams gyvūnams, tačiau ar gyvūnai iš ties jau žuvo koncertinoje – neaišku.
„Sutinkame, kad gali pasitaikyti atvejų, kad koncertinoje susižalos ar net žus laukiniai gyvūnai, tačiau kol kas neturime patikimų duomenų apie faktiškai įvykusius tokius įvykius – Aplinkos apsaugos departamente jie nefiksuoti.
Informacijos apie laukinius gyvūnus, kurie galėjo žūti pasienyje statomoje tvoroje, aptinkama viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose, bet kadangi ją neretai rengia Baltarusijos atstovai, yra pagrindo abejoti šios informacijos objektyvumu“ , – teigia AM Gamtos apsaugos politikos grupės atstovai.
Svarbiausia – valstybės saugumas
VSAT atstovas tikina, kad gamtai daromi nuostoliai yra privalomi norint apsaugoti valstybės sieną ir saugumą:
„Pagrindinis dalykas yra tai, kad tie visi nuostoliai gamtai yra iššaukti valstybės intereso, kylančių grėsmių ir tos padėties, kuri dabar jau kelintas mėnuo yra su Baltarusija. Valstybės interesas, valstybės sienos apsaugos reikšmė ir jos sustiprinimas yra svarbesnis dalykas.“
Pasak G.Mišučio, tenka rinktis tarp dvejų blogybių ir išvengti žvėrių žūčių nepavyks.
Panašią poziciją turi ir AM, pridurdama, kad veiksmai derinami ir su medžiotojų būreliais, kurie, reikalui esant, gyvūnų, įstrigusių koncertinoje, kančias nutrauktų. „VSAT stiprina bendradarbiavimą ir su medžiotojų organizacijomis bei pasienio medžiotojų būreliais siekiant užkardyti tiek neteisėtą migraciją, tiek ir prireikus nutraukti tvoroje susižalojusio gyvūno kančias.“
Ateityje galimos pralaidos
G.Mišutis atkreipia dėmesį, kad tvora nebus visiškai aklina – dėl gamtinių ypatybių iš visų 678 km koncertina bus tiesiama 508 km ruože, todėl gyvūnų migracijai liks 170 km. Tokia situacija, sako tarnybos atstovas, yra ir kitose su nelegalia migracija kovojančiose ES šalyse, o kai kurių šalių sienos tarpų iš vis neturi.
„Pagal gamtinius ypatumus pačios sienos, statomas barjeras nebus toks vientisas ir nenutrūkstamas objektas, tai gyvūnų migracija neturėtų nutrūkti. Kažkokių dirbtinių pralaidų nėra prasmės daryti, nes tai iš kart susilpnintų koncertinos, kaip barjero, kaip sienos apsaugos objekto, efektyvumą. Tai iš karto taptų sienos pažeidėjų susitelkimo vietomis, būtų reikalingos papildomos pajėgos ir t.t.“, – komentuoja atstovas.
Vis dėlto ateityje, tikina AM, svarstomos ne tik pralaidos, tačiau ir koncertinos keitimas mažiau pavojinga gyvūnams tvora.
„Aplinkos ministerija yra atkreipusi Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) dėmesį dėl galimo tvoros neigiamo poveikio laukiniams gyvūnams, tačiau kol kas, siekiant suvaldyti neteisėtos migracijos krizę, kaip laikinas sprendimo būdas tiesiama trijų sluoksnių koncertina.
Ateityje bus planuojama koncertiną pakeisti mažesnį poveikį gyvūnams turinčia tvora ir svarstomos galimybės padaryti laukiniams gyvūnams perėjas.“
Taip pat, pasak jų, Lietuvoje egzistuoja daugiau ir didesnių grėsmių laukinių gyvūnų gyvybei ir sveikatai negu tvoros pasienyje tiesimas, viena iš jų – laukinių gyvūnų žūtys autoįvykiuose.
