Gyvūnuose pastebimi didesni snapai, kojos ir ausys, leidžiančios jiems geriau reguliuoti savo kūno temperatūrą. Planeta kaista ir dėl to ypač kenčia paukščiai, sakė Sara Ryding, Deakino universiteto Australijoje tyrėja ir viena iš paskelbtų tyrimų autorių.
Didžiausi kūno pokyčiai tarp daugiau nei 30 gyvūnų, kuriuos mokslininkai apžiūrėjo tyrimų metu, pastebėti tarp kai kurių Australijoje gyvenančių papūgų rūšių, kurių snapas nuo 1871 m. vidutiniškai padidėjo nuo 4 iki 10 proc.
„Tai reiškia, kad gyvūnai evoliucionuoja, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie prisitaiko prie klimato kaitos. Matome, kad kai kurios rūšys jau padidėjo, tačiau nežinome, ar jos sugebės neatsilikti nuo vis intensyvėjančios klimato krizės“, – sakė S.Ryding.
„Mes taip pat nežinome, ar šie formos pasikeitimai iš tikrųjų padeda išgyventi (ir todėl yra naudingi), ar ne. Šis formų keitimo reiškinys neturėtų būti vertinamas kaip teigiamas – jis kaip tik kelia nerimą, kadangi klimato kaita priverčia gyvūnus taip sparčiai keistis per tokį, palyginti, trumpą laiką.“
Ji sakė, kad pokyčiai yra subtilūs ir greičiausiai nebus pastebimi iš karto, tačiau gyvūnui gali būti „funkciškai svarbūs“. Nors klimato atšilimas buvo laikomas pagrindiniu šių pokyčių kaltininku, tyrime teigiama, kad sunku „pagrįstai nustatyti priežastinį ryšį“, atsižvelgiant į daugialypį klimato kaitos poveikį aplinkai.
Mažesni kūnai, didesnės galūnės
Tyrime pažymėta, kad kai kurie gyvūnai, gyvenantys šiltesniame klimate, turi didesnes galūnes, tokias kaip sparnai ir snapai. Ši tendencija dar vadinama Alleno taisykle – didesnis paviršiaus plotas leidžia gyvūnams lengviau kontroliuoti kūno temperatūrą.
Tuo pačiu metu kūno dydis linkęs mažėti, nes mažesni kūnai sulaiko mažiau šilumos. Jungtinėse Valstijose neseniai atliktas tyrimas, kuriame tirtos 52 rūšys, o iš viso 70716 migruojančių paukščių, parodė, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius jie mažėjo, o jų sparnai darėsi platesni.
„Abiejuose mūsų tyrimuose nagrinėjama, kaip gyvūnai reaguoja į klimato kaitą, keisdami paviršiaus plotą“, – aiškino S.Ryding.
Nors didžioji dalis laiko tyrimo metu buvo skirta paukščiams, dokumente pažymėta, kad kirstukai ir šikšnosparniai taip pat linkę keistis ir jų ausų, uodegos, kojų ir sparnų dydis padidėjo. Tyrime teigiama, kad reikia daugiau tyrimų apie įvairias rūšis ir skirtingas ekosistemas, kad būtų galima nustatyti, koks šio reiškinio mastas ir tai galėtų padėti nuspėti, kurios rūšys ateityje gali pasikeisti.
„Ankstesni tyrimai parodė atvejus, kai keičiasi forma, tačiau jie buvo sutelkti į atskiras rūšis ar grupes. Mūsų apžvalginis dokumentas sujungia visa tai, kad parodytų, kaip plačiai šis reiškinys yra paplitęs“, – sakė Ryding.
Parengta pagal CNN inf.
