„Kadangi medžioklė – tikslingas laukinių gyvūnų populiacijos gausos reguliavimas, o tikrieji medžiotojai – ir gamtos mylėtojai, ir sergėtojai, per egzaminus svarbu užtikrinti, kad teisė medžioti būtų suteikta tiems asmenims, kurie išmano visus reikalavimus ir elgiasi atsakingai“, – sako Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas ir Vilniaus valdybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas Sigitas Mikėnas.
S.Mikėnas aiškina, per medžioklės tikrinamos asmens teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai ir gebėjimai. Pirmiausia laikomas teorijos egzaminas ir tik jį išlaikius – šaudymo egzaminas.
„Norint gauti teisę medžioti, reikia rimtai pasiruošti. Pavyzdžiui, dviejų dalių testą sudaro 70 klausimų. Pirma dalis (20 klausimų) – iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, antra (50 klausimų) – iš kitų programos temų.
Be to, neišlaikius testo pirmos dalies, laikyti kitos dalies neleidžiama. Neišlaikius antros dalies, teorijos egzaminas laikomas iš naujo. Pirma dalis išlaikoma, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 proc. pateiktų klausimų, antra – jei atsakyta į ne mažiau kaip 70 proc. klausimų“, – aiškina Vilniaus valdybos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininkas.
Bet pirmiausia, kad asmuo būtų įtrauktas į egzaminų sąrašus, jam reikia baigti medžiotojų kursus arba turėti biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą.
„Kursai būtini, nes medžiotojas turi gerai pažinti gamtą, gyvūnų biologiją, elgseną ir kt. Į programą įtraukta medžioklė, biotechnija, aplinkosauga, medžioklės technologija, trofėjai, praktiniai medžiojimo įgūdžiai ir kt. Ypač svarbios saugaus elgesio taisyklės ir pirmoji medicininė pagalba“, – vardija S.Mikėnas.
Medžioklė – viena seniausių pasaulyje žmogaus veiklos rūšių, turinti gilias tradicijas. Nors sovietmetis jas beveik išnaikino, dabar medžioklės istorija įtraukta ir į egzaminų programą, taigi medžiotojai turi būti susipažinę su medžioklės reikšme tiek pirmykštėje žmonių bendruomenėje, tiek viduramžiais, tiek šiuolaikinėje visuomenėje.
„Medžiotojai labai sąmoningėja, kuriama (susigrąžinama) medžioklės kultūra, tradicijos. Daugelis medžiotojų būrelių turi savo vėliavą, garbės kodeksą ir pan.
Medžioklės rago garsu skelbiama medžioklės pradžia ir pabaiga. Tiems, kuriems pavyksta sumedžiot laimikį, medžioklės vadovas sveikindamas už kepurės užkiša eglės šakelę. Be to, neskubama skirstytis ir medžioklei pasibaigus – pirmiausia pagerbiami sumedžioti žvėrys“, – sako Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.
Tikriesiems medžiotojams ypač svarbi ir medžioklės etika, ir humaniškumas – šaunama tik įsitikinus, kad šūvis bus taiklus, priduria M.Ramanauskienė.
Anot S.Mikėno, dauguma medžiotojų sako, kad jų tikslas nėra būtinai sumedžioti, ne mažiau svarbu pabūti gamtoje, stebėti paukščius ir žvėris.
„Požiūris išties labai pasikeitęs – tai akivaizdu. Patys medžiotojai mums praneša apie pastebėtas kilpas, spąstus, asmenis, įtariamus brakonieriavimu. Taip pat auga nepakantumas neteisėtai medžiojantiems kolegoms. O tokia pagalba mums ypač svarbi. Aš pats aplinkosaugininku dirbu ne vieną dešimtmetį ir matau, kad pokyčiai radikalūs“, – pabrėžia S.Mikėnas.
