Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, didžiausia pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ ir ekologinė iniciatyva „Kita forma“ ryžtingai skelbė akciją „Misija – švari vasara“. Prisijungdamos prie akcijos, organizacijos ir saugomų teritorijų tarnybos atstovai savomis rankomis sutvarkė jau 4 iš 5 nacionaliniuose parkuose kiurksojusių šiukšlynų.
Sąvartyno gyventojai – nuo žalčio iki pelėnų šeimos
Senose padangose – širšių lizdai, tarp asbesto lakštų – žaltys, stojęsis piestu tuomet, kai savanoriai sudrumstė jo ramybę. Galiausiai, paskutinėje atliekų krūvoje tarp senos statybinės plėvelės rangėsi gyvos blizgančios gluodenos, o po visomis atliekomis glaudėsi mažyliai pelėnai su mama.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė-kultūrologė Sigutė Mudinienė pasakojo, kad šį sąvartyną, kaip ir kitus, tikrindami teritoriją aptiko parko darbuotojai.
„Mūsų teritorija per abu parkus didžiulė – beveik 100 tūkst. hektarų. Tad ir panašių šiukšlynų pasitaiko. Negali sakyti, kad parkuose – nė vienos numestos šiukšlės. Nors tokio dydžio sąvartynų jau pasitaiko retai,“ – sakė direkcijoje, iš visų pusių apsuptoje ežerų, dirbanti vyr. specialistė.
Spėjama, kad sutvarkytas šiukšlynas čia gulėjo bent dešimtmetį. Pasitaikė apirusios elektronikos, langų, iš kurių jau biro stiklai, o plastikinės talpos trupėjo gabaliukais. Voliojosi padangos, daug asbesto lakštų.
„Tokius sąvartynus labai apmažino įvesta konteinerių sistema. Nebeliko kiemo be konteinerio. Ignalinos rajone gyventojams duodami ir rūšiavimo konteineriai – tad daugiau vargo tampa vežti šiukšles į mišką,“ – kalbėjo pašnekovė.
Įženk į saugomą teritoriją geras, išeik – dar geresnis
S.Mudinienė liūdnai pripažino, jog dažnu atveju miškus šiukšlina vietiniai gyventojai: neretai naujakuriai tokiu būdu „apsitvarko“ seną, ką tik įsigytą sodybą.
„Manau, taip pat atsirado ir šis sąvartynas: nes čia ir medžiagos, atlikę po remonto, ir stogo danga, langai ir šalia – dar įvairiausi rakandai, kurie greičiausiai buvo senoje sodyboje sukaupti. Tokią šiukšlių sankaupą pastebėję pirmiausia stengiamės surasti šeimininką. O jei jau, kaip pas mus sakoma, nepagaunam „gaspadoriaus už čiuprynos“, ar šiukšlintojo už rankos, tenka patiems visa tai tvarkyti, ar prašyti pagalbos iš šalies,“ – sakė S.Mudinienė.
Nacionalinio parko atstovė svarsto, ką galvoja šio sąvartyno „kūrėjas“ kaskart eidamas pro šalį, matydamas atliekas, pamažu apaugančias samanomis, bei jose pradedančius gyventi miško gyventojus.
Aukštaitijos nacionaliniame parke nėra daug šiukšliadėžių, parko darbuotojai ragina lankytojus laikytis principo „Jeigu atsivežei – tai ir išsivežk.“
„Arba, kaip skelbia užrašas prie mūsų Palūšės bažnyčios: „Iženk geras – išeik dar geresnis“. Šis posakis labai pritaikomas ir saugomų teritorijų svečiams. Todėl prie lankomiausių vietų esame pastatę raginimus lankytojams išsivežti tai, ką atsivežė.
Švenčionių rajone priduodamos daugiausiai statybinės atliekos
Prie šiukšlių utilizavimo prisidėjo ir Švenčionių rajono savivaldybė. Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Karklelienė sako, jog kiekvienais metais vis dar aptinkama po keletą naujų nelegalių atliekų sąvartynų. Gyventojų patogumui, Švenčionių rajone – įrengtos dvi didelės ir naujos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės: Pliauškių k. 4, Švenčionėlių seniūnijoje, ir Lauko g. 31, Maleikėnų kaime, Pabradės seniūnijoje.
„2020 metais didžiąją dalį iš rajono gyventojų priimtų atliekų sudarė izoliacinės medžiagos (216 t), mišrios ir statybinės griovimo atliekos (117 t), naudotos padangos (28 t), mediena (20 t), didžiosios atliekos (20 t). Į šias aikšteles priimamos atliekos turėtų būti atvežamos jau išrūšiuotos (t. y. turi būti atskirtos pavojingos, medienos, izoliacinės, statybinės, popieriaus, plastiko, stiklo ir kitos atliekos),“ – sakė I.Karklelienė.
Nelegalūs sąvartynai – visuomenės nesupratimo ir kultūros stokos veidrodis
VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė įsitikinusi, jog nelegalūs sąvartynai – visuomenės nesupratimo ir kultūros stokos veidrodis. Tokie vaizdai ne tik bado akis, tačiau kartu nuodija aplinką. Prieš atsikratant didelių gabaritų ar pavojingomis atliekomis – svarbu pagalvoti ne tik apie tvarką asmeniniuose kiemuose, savo bei aplinkinių gerovę, bet ir gamtą.
„Kompleksinis visuomenės švietimas svarbi mūsų darbo dalis. Kasmet investuojame ir į naujų rūšiavimo konteinerių pastatymą, nes tikime, kad sukūrus patogią infrastruktūrą, galėsime pasiekti geriausių rezultatų atliekų tvarkymo srityje. Kalbėdami apie būtinybę rūšiuoti ir motyvuodami gyventojus tvarkyti savo atliekas teisingai, tikime, kad netolimoje ateityje galėsime nebekalbėti apie bešeimininkes atliekas, tampančias nesaugiu prieglobsčiu miško gyventojams“,- sakė atstovė.
„Misija – švari vasara“ kviečia ir paskutinėmis vasaros dienomis atostogauti drauge tvariai. Nelikite abejingi dūstančiai gamtai. Pasikvieskite į pagalbą draugus, bendradarbius, bendramokslius, šeimos narius ir sutvarkykite pastebėtą apšiukšlintą teritoriją.
Įamžinkite, kaip pakito gamtos kampelis ir rezultatais dalinkitės tokio paties pavadinimo „Facebook“ paskyroje. Taip pat keliaudami, pažindami Lietuvą ir gražiausias jos vietas, nepamirškite susigrūsti atgal į kuprines įvairių plastiko popierėlių, kavos puodelių ar kitų po gardžių piknikų atlikusių šiukšlių. Tebūnie įsimintina ir švari mūsų vasara!
