Inkilai šikšnosparniams yra kabinami pagal Savivaldybės vykdomą projektą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.
Asociacijos „Klaipėdos žalieji“ vadovė Liudvika Kuzminčiūtė teigė, kad iš viso šiam projektui buvo skirta 2 000 eurų, dauguma jų buvo skirti inkilams. Tiesa, iš viso buvo nupirkti tik 27 inkilai, nors buvo tikėtasi, kad pavyks pakabinti bent 180 inkilų.
Pasak moters, inkilai buvo pirkti geros kokybės, todėl vienas jų kainavo 36 eurus.
Buvo nustatyta, kur yra šikšnosparnių buveinės. Daugiausia jų yra Skulptūrų parke, tačiau čia iškelti inkilų nepavyko dėl planuojamos rekonstrukcijos. Inkilus iškelti buvo nuspręsta Žardės, Svijanės ir Draugystės parkuose.
Teigiama, kad iš viso Klaipėdoje yra 14 šikšnosparnių rūšių. Šikšnosparnių buveinės paprastai yra seni, brandūs medžiai su daug drevių.
„Tačiau brandūs medžiai yra kertami ir šalinami. Dėl to mažėja šikšnosparnių buveinių, todėl inkilų labai reikia. Šie gyvūnai labai naudingi, nes minta vabzdžiais ir per naktį jų suryja tūkstančius“, – teigė L.Kuzminčiūtė.
Būtent dėl to šikšnosparnius ir siekiama išsaugoti. „Gamtoje turi būti pusiausvyra ir patys gyvūnai ją reguliuoja“, – pasakojo moteris.
Šikšnosparnių inkilai skiriasi nuo inkilų paukščiams. Jų neįprasta forma, jie yra apkalti toliu, turi kabliuką viršuje. Iš pažiūros jie primena garso kolonėlę. Šie inkilai įsilieja į gamtą ir juos pastebėti yra sunku. Šikšnosparnių inkilai yra sunkūs, viduje turi kelias sekcijas, prie kurių gyvūnas gali prisitvirtinti nagais.
L.Kuzminčiūtė apgailestavo, kad projektams trūksta tęstinumo. Anot jos, požiūrį į aplinką žmogui galima suformuoti nuolat pasakojant apie ją, bet vienkartinis pasakojimas požiūrio į gamtą nepakeis.
