„Būkite atidūs ir sąmoningi lankydamiesi miškuose! Ir prašom kuo plačiau dalintis šia informacija.
Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, ramiai gražiai lyja, gal pradės dygti taip visų pasiilgti grybai (kurie pakepti su šviežiom bulvėm pakeis populiariuosius „šaltekus“). Medžiuose gausiai čirškia žiogai, fotografai siūlo pasigrožėti elninių rujos momentais, o ką gi šiuo metu veikia ereliai?
Mažųjų erelių rėksnių jaunikliai, praėjus nepilniems dviem mėnesiams nuo išsiritimo, šiuo metu palikinėja lizdus. Ir nors romantiškuose vaizduose pateikiama, kaip galiūnai ereliukai sumosavę sparnais sklandžiai pakyla pirmajam skrydžiui, realybė dažniausiai kiek kitokia.
Beveik suaugę erelių jaunikliai iš pradžių dažniausiai laipioja nuo šakos ant šakos, perskrenda nuo lizdo medžio ant gretimai augančių medžių mažais atstumais, o dėl nepatyrimo dažnai nusileidžia ir ant žemės. Suaugę paukščiai prižiūri, saugo ir maitina jauniklius, ir tą darys iki pat migracijos pradžios (erelių rėksnių – rugsėjo viduryje). Jei jaunikliai nusklendžia ant žemės, tėvai atnešę grobį balsu kviečia juos užskristi ant medžio šakų.
O kodėl pradėjome nuo grybų? Paskutinį vasaros mėnesį būdami miškuose ir aptikę ant žemės didelius paukščius, nelieskite jų, palikite kur radę ir kuo greičiau pasišalinkite iš tos vietos bent kelis šimtus metrų. Nors pastebėti paukščiai gali atrodyti tarytum sužeisti, t. y., susilenkę, ar keistai nusvirusiais sparnais (žiūrėkite nuotr.), tačiau paprastai tai yra tiesiog natūrali gynybinė poza reaguojant į žmogų.
Tokiems paukščiams pagalbos tikrai nereikia, tai natūralus jų gyvenimo tarpsnis, o jų paėmimas, deja, dažniausiai baigiasi labai liūdnai.
Labai prašome šią informaciją perduoti ir kitiems į gamtos prieglobstį traukiantiems artimiesiems ir pažįstamiems, kad vietoje miško gėrybių ir gerų įspūdžių, neatimtų iš gamtos retų sparnuočių (deja, bet dar vis pasitaiko tokių istorijų)“ – socialinio tinklo paskyroje rašo organizacija „Padėkime ereliams“.
