Britų Kolumbijos universiteto zoologijos katedros profesorius Christopheris Harley nustatė, kad sekmadienį Kitsilano paplūdimyje, esančiame už kelių kvartalų nuo jo namų, atsivėrė nesuskaičiuojama daugybė midijų, kurios tiesiog supuvo kriauklėse.
Ch.Harley tiria klimato kaitos poveikį uolėtų pakrančių, kuriose gyvena moliuskai, midijos ir jūros žvaigždės, ekologijai, todėl norėjo pamatyti, kaip dugno bestuburiai laikosi prie rekordinės karščio bangos, kuri itin stipri buvo birželio 26–28 d.
„Kvapą užuodžiau dar prieš patekdamas į paplūdimį, nes jau buvo daug negyvų gyvūnų iš ankstesnės dienos, kuri nebuvo pati karščiausia iš trijų. Apsižvalgiau paplūdimyje ir pagalvojau, kad tai nieko gero nežada“, – sakė Ch.Harley.
Kitą dieną Harley ir vienas iš jo mokinių išvyko į Švyturio parką Vakarų Vankuveryje, kuriame lankėsi daugiau nei 12 metų. „Ten buvo katastrofa. Ten yra tikrai daug midijų ir dauguma tų gyvūnų nugaišo“, – sakė jis.
Precedento neturintis karštis
Midijos prisitvirtina prie uolų ir kitų paviršių, nes atoslūgio metu jos įpratę būti ore ir saulės spinduliuose, sakė Ch.Harley, tačiau paprastai jos negali ilgai išgyventi aukštesnėje nei 37 laipsnių temperatūroje.
Birželio 26 d. Vankuverio centre temperatūra siekė kiek daugiau nei 37 laipsnius, 27 d. ji pasiekė beveik 38 laipsnius, o 28 d. temperatūra siekė beveik 39 laipsnius karščio, o paplūdimyje buvo dar karščiau. Ch.Harley ir jo mokinys naudojo FLIR terminio vaizdo kamerą, kuri parodė, kad paviršiaus temperatūra viršijo 51 laipsnį.
Šiuo metų laiku atoslūgis užklumpa karščiausiu dienos metu, todėl gyvūnai tiesiog nebesugeba išgyventi iki potvynio. Klimato mokslininkai karščio bangą Britų Kolumbijoje ir Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose Jungtinėse Valstijose pavadino „beprecedente“ ir perspėjo, kad dėl klimato kaitos tokie įvykiai taps dažnesni ir intensyvesni.
„Savaitgalį matėme šilumos rekordus, kurie kitą dieną vėl buvo pagerinti – šalies dalyje, kur tokio tipo karštis nepasitaiko labai dažnai „ – CNN sakė Kristina Dahl, Susirūpinusių mokslininkų sąjungos vyresnioji klimato mokslininkė.
Daugiau nei dviejų dešimčių mokslininkų iš „World Weather Attribution“ atliktoje analizėje nustatyta, kad karščio banga „būtų praktiškai neįmanoma be žmogaus sukeltų klimato pokyčių“.
Tokie karščiai buvo nepaprastai pavojingi. Birželio 30 d. Lytton, Britų Kolumbijoje, buvo sumuštas visų laikų Kanados rekordas, kai temperatūra viršijo 49 laipsnius. Miestas buvo sunaikintas per gaisrą.
Nuo birželio 25 iki liepos 1 d. provincijos pareigūnams buvo pranešta apie 719 mirčių – tris kartus daugiau, nei paprastai buvo fiksuojama per šį laikotarpį, teigiama Britanijos Kolumbijos vyriausiosios pareigūnės Lizos Lapointe pranešime. Šimtai žmonių mirė JAV, o dar begalė dėl karščio pateko į ligoninę.
Gali būti, kad žuvo milijardas gyvūnų
Ch.Harley teigė, kad dėl karščio Sališo jūroje, kuriai priklauso Gruzijos sąsiauris, Puget Sound ir Juan de Fuca sąsiauris, galėjo žūti net milijardas midijų ir kitų jūros gyvių, tačiau jis teigė, kad tai buvo labai preliminarus įvertinimas. Jis sakė, kad nuo 50 iki 100 midijų galėtų gyventi jūsų delno dydžio vietoje ir keli tūkstančiai tilptų virtuvinės viryklės dydžio plote.
„Sališo jūroje yra 4 000 mylių kranto linijos, taigi, kai pradedame skaičiuoti nuo to, ką matome šalia, iki to, ko tikimės, žinodami midijų gyvenamąsias vietas, skaičiai labai staigiai išauga. Tada įtraukiame visas kitas rūšis, kurių paplitimas yra dar didesnis“, – sakė mokslininkas.
Jis sakė besijaudinantis, kad tokie reiškiniai kartosis ir bus vis dažnesni.
Šiaurės rytų universiteto jūrų biologijos profesorius Brianas Helmuthas teigė, kad midijų paplitimo vietos, vadinamos guoliais, kaip ir koralų rifai, yra išankstinio perspėjimo apie vandenynų sveikatą sistema.
Jis teigė, kad midijų guolių mirtis gali sukelti „neigiamą ir nenuspėjamą poveikį“ kitoms rūšims. Abu mokslininkai teigė susirūpinę, kad šios karščio bangos vis dažnės, ir jie nebuvo tikri, ar midijų guoliai sugebės atsigauti.
„Man kelia nerimą tai, kad jei tokios karščio bangos vyksta kas 5 ar 10 metų, o ne kas 1000 metų... Per stipriai ir per greitai nukentėsime, kad iš tikrųjų galėtume kada nors atsigauti. Mūsų ekosistema atrodys labai, labai kitaip“, – sakė Ch.Harley.
