Šį pavasarį muziejui teko priglausti ir rūpintis net septyniolika ruonių jauniklių, kurie nusilpę ir sužaloti buvo atgabenti iš pajūrio.
„Žiema buvo pakankamai šalta ir ruonės galėjo vaikuotis ant ledo, tačiau atitrūkusių nuo motinų ir nusilpusių jauniklių gausa gali signalizuoti maisto – žuvies trūkumą“, – sako jau daugiau nei tris dešimtis metų Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliais besirūpinantis muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas.
Gydomi ir prižiūrimi patyrusių specialistų ruoniukai spėriai taisėsi. Net septyni iš jų jau sveria daugiau nei 40 kg, o kai kurie – jau arti ir 60 kg. Tai, pasak Arūno Grušo, rodo, kad jie jau puikiai gebės gyventi jūroje savarankiškai.
Pavasarį į muziejų atgabenti ruoniukai buvo vos 13 kg – tokio svorio jie būna ką tik gimę. Mažas kelių savaičių amžiaus rastinukų svoris rodė, kad jie ilgą laiką buvo be jokio maisto. Didelį pavojų kėlė parazitai, kuriais jie buvo apnikę, ir išoriniai šunų ar laukinių gyvūnų sužalojimai. Ruoniukai buvo gydomi anbiotikais, o paskui jau mokami savarankiškai maitintis. Juos prižiūrintys darbuotojai prigaudydavo Kuršių mariose ir gyvos žuvies, kad jaunikliai gautų savarankiškos žvejybos pamokas. Ruoniukų maistui gaudyklėmis mariose gaudomi grundalai.
Muziejus pirmadienį atsisveiks su Zabova, Unarava, Gastinčium, Iškadniku, Unčiaku, Cukerka ir Guziku. Tokius vardus gyvūnams šiemet sugalvojo Aukštaitijos vaikai.
Renkant vardus, keliaujama po Lietuvos tarmių regionus. Pernai buvo žemaitiški vardai, o kitąmet jau greičiausiai dzūkams bus patikėta atsakomybė išrinkti muziejaus globotiniams vardus. Likę dešimt ruoniukų bus paleisti į jūrą kai sustiprės – vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.
Paprastai ruoniukai į jūrą buvo paleidžiami pakrantėje. Tačiau šiemet dėl poilsiautojų gausos ir dėl priekrantės žvejų tinklų artumo, ruoniukai pirmą kartą istorijoje bus laivu išplukdyti į atvirą jūrą. Šią akciją muziejui įgyvendinti padeda ilgametis rėmėjas AB „Novaturas“, globojantis ruoniukus nuo 2019 metų.
„Su Lietuvos jūrų muziejaus kolegomis visada ieškome tokių sprendimų, kurie net tik padėtų spręsti ruonių priežiūros ir gydymo klausimus, bet ir geriau suvokti jų elgseną“, – pasakoja aktyvus iniciatyvos rėmėjas, vienas „Novaturo“ įkūrėjų, akcininkas Ugnius Radvila.
„Prieš porą metų muziejui padovanojime specialius siųstuvus, kurių pagalba galima sekti, kur iškeliauja ir kaip elgiasi į Baltiją paleisti išslaugyti ruoniai. Tačiau šiais metais, po to, kai muziejaus kolegos papasakojo, kad išslaugytas ir į jūrą paleistas ruoniukas sunkiai sužalotas ir vėl grįžo į gydytojų komandos rankas, mes aktyviai palaikėme muziejaus iniciatyvą ruoniukus paleisti atviroje jūroje. Tokiu būdu bus daugiau galimybių išvengti laivų kelių, žvejų tinklų ir kitų pavojų“, – sako U.Radvila.
Gydomi ir reabilituojami laukiniai gyvūnai dabar yra trijose patalpose: improvizuotoje laboratorijoje su dviem voniomis viename iš administracijos pastato kabinetų ir akavariumo pastate – karantino baseine bei atvirame lauko baseine, kur juos gali matyti ir lankytojai. Kitąmet laukiama jau visai kitokių gyvenimo sąlygų: bus baigtas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Per 30 metų muziejuje buvo išslaugyta jau daugiau nei šimtas šių gyvūnų jauniklių. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į jūrą, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
Nuo šios vasaros prie Baltijos jūros ruoniukų gerovės prisideda ir prekybos tinklas „Lidl“, pristatęs iniciatyvą „Duok ruoniukui penkis“. Ji suteikia galimybę visiems Lietuvos gyventojams prisidėti prie ruonių gerovės. Už kiekvieną „Lidl“ parduotuvėse nupirktą, specialiai šiam projektui sukurtą maišelį, prekybos tinklas skiria po 0,05 euro Klaipėdoje, šalia Lietuvos jūrų muziejaus kylančiam Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui.
Centras statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams. Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
