„Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamos keturios rūšys vėžių: vietinės – plačiažnypliai, siauražnypliai ir invazinės – žymėtieji bei rainuotieji. O prasidėjus vėžiavimo sezonui, žvejams norisi priminti, kad jie neprarastų saiko ir vadovautųsi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Komka.
Pasak aplinkosaugininko, šios taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą.
Taip pat jos numato, kad vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti.
„Atkreipiame dėmesį, kad rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, bet tokios žvejybos metu visi sugauti plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai ar žuvys turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį“, – sako D.Komka.
Be to, primena aplinkosaugininkas, invazinius žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima gaudyti visus metus ir kiek tik norisi (jų skaičius ir dydis neribojamas), nes taip padedama išlikti lietuviškiems vėžiams.
Kadangi vietinės vėžių rūšis yra lengvai pažeidžiamos, jų žvejybai taikomi apribojimai. Tad svarbu įsidėmėti:
- siauražnyplius vėžius gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.;
- plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta saugomų rūšių sąrašą, todėl juos draudžiama gaudyti be žvejo mėgėjo kortelių;
- vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų ir ne mažesnius nei 10 cm siauražnyplių vėžių;
- visus vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m, ne platesniais nei 0,5 m ir ne aukštesniais nei 0,5 m) bei samteliais;
- vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo;
- gaudant bet kuriuos vėžius, reikia turėti mėgėjų žvejybos leidimą. Žvejoti be leidimų gali valstybinio socialinio draudimo pensininkai, neįgalieji ir vaikai iki 16 m.
Kokia atsakomybė taikoma?
Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą taikomas įspėjimas arba 10–60 eurų bauda, o už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą skiriama 90–170 eurų bauda.
Be to, už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama 15 eurų žala gamtai.
Kaip atskirti vėžius?
Plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm. Ant žnyplių turi dantelius – tai vienas išskirtinių bruožų. Pagavę ir apvertę vėžį pamatysite, kad žnyplių spalva raudona, bet atspalvis gali šiek tiek skirtis. Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Patinėliai subręsta 3, patelės 4 metų. Patelė išleidžia 20–200 ikrelių. Gyvena apie 10 metų.
Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Kūno viršus – gelsvai žalias.
Žymėtieji vėžiai turi baltą dėmę ant žnyplių. Jų kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, pats kiautas lygus. Žymėtieji vėžiai gali gyventi dideliame gylyje, slepiasi po akmenimis ar dumble.
Rainuotieji vėžiai yra su tamsiai raudonais dryžiais ant pilvelio. Kūnas blyškiai rudas, už žnyplių kitame narelyje turi aštrias ataugas. Be to, jie mažesni už kitus vėžius. Lietuvoje rainuotieji vėžiai užauga iki 13 cm. Labai svarbu, kad šiems vėžiams beveik nerūpi temperatūrų svyravimai, vandens gėlumas, švarumas, slėptuvės ir netgi maistas. Jie aktyvūs visą parą ir visus metus, netgi žiemą.
