Europos Parlamento nariai, atsakydami į šią iniciatyvą, paragino Europos komisiją parengti projektą, kuris turėtų uždrausti laikyti gyvūnus narvuose. Šią idėją, sako „Žinių radijui“ kalbėjusi „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė, palaikė absoliuti dauguma ne tik kitų valstybių, tačiau ir Lietuvos EP narių.
„Norėčiau pabrėžti, kad didžioji dauguma yra už. Argumentas didžiausias, kad laikyti gyvūnus narvuose nėra etiška, nėra gerai. Labai smagu, kad ir Lietuvos europarlamentarai balsavo 9 už ir tik 1 prieš. Mes labai džiaugiamės“, – sakė G.Vaitkevičiūtė. Vienintelis balsavęs prieš, pasak pašnekovės, buvo V. Tomaševskis.
Daugiausia narvų Lietuvoje užpildyta vištomis
Šis sprendimas, pasak G.Vaitkevičiūtės, paveiktų įvairių rūšių gyvūnus – narvuose laikomos ir putpelės, antys, žąsys, triušiai, kiaulės, veršeliai. Vis dėlto, bene didžiausią dalį narvų užpildo vištos.
„Didžiausias skaičius gyvūnų laikomų narvuose, iš tų, apie kuriuos kalba ši iniciatyva, yra vištos dedeklės. Skaičius svyruojantis, bet Lietuvoje yra maždaug 2,5–3 mln. vištų. 17 proc. jau yra laisvėje, reiškia, kad narvuose dar 83 proc. Tai yra, mūsų akimis žiūrint, didelė problema, nes vis tiek kalbame apie milijonus gyvūnų“, – žinių radijui sakė G.Vaitkevičiūtė.
Nors narvuose vis dar laikoma daug vištų, statistika, sako „Tuščių narvų“ vadovė, ženkliai pagerėjusi.
„Statistika labai keitėsi. Kai ši iniciatyva prasidėjo, kai tik buvo pradėti rinkti parašai 2017–2018 metais, Lietuvoje vos 3 proc. vištų buvo laisvėje. Europoje buvome priešpaskutinėje vietoje, man atrodo, tik Malta buvo žemiau. Pokytis per keletą metų didžiulis. Aišku, visada norisi greičiau ir geriau, bet maždaug 400 tūkst. gyvūnų yra nebe narvuose per šiuos keletą metų. Situacija sparčiai gerėja ir kai kuriose šalyse tikrai ne taip sparčiai kaip Lietuvoje“, – pasakojo pašnekovė.
Pastebima, sako ji, ir daugiau pokyčių. Prieš keletą metų atliktoje apklausoje tik 9 proc. žmonių atsakė, kad pirkdami kiaušinius atsižvelgia į vištų laikymo sąlygas. Šiemet šis skaičius išaugo 3 kartus ir siekia beveik 30 proc.
Permainos pareikalaus išlaidų
Nemažiau svarbu, pasak G.Vaitkevičiūtės, ir verslų bei įmonių požiūris į gyvūnų laikymą narvuose.
„Žinoma, priklauso nuo vartotojų sąmoningumo, bet labai daug priklauso ir nuo didžiausių verslų Lietuvoje. Yra virš 130 įmonių, kurios įsipareigojo, o kai kurios jau nebenaudoja tokių kiaušinių. Aišku, yra tokių, kurios galėtų įsipareigoti, nuo jų irgi daug priklausys“, – sako „Tuščių narvų“ vadovė.
„Lietuvoje visi didžiausi prekybos tinklai turi tokį įsipareigojimą, iki 2025 metų tokių kiaušinių nebeturėti. Taip pat didieji restoranai, viešbučių tinklai, kai kurie maisto gamintojai, tarkime, „Biržų duona“, jau nuo praėjusių metų nebenaudoja tokių kiaušinių, o jie sunaudoja milijonus kiaušinių“, – pasakoja ji.
Bendraujama, sako G.Vaitkevičiūtė, ir su ūkininkais. Pasak jos, produkciją ūkininkai gamins tokią, kokios reikės klientams, todėl besikeičiantis visuomenės požiūris tikrai didelis stimulas pakeisti sistemą.
„Taip yra pigiau, paprasčiau, tokia prekė yra perkama ir jie konkuruoja su kitų šalių kiaušiniais iš narvų. Ūkininkai galėtų gaminti kitokį produktą, bet turi kažkas jį pirkti ir pirkti už sąžiningą kainą. Kol kas kiaušiniai iš narvų yra patys pigiausi“, – „Žinių radijuje“ aiškino G.Vaitkevičiūtė.
Vis dėlto nebus apsieita ir be didelių išlaidų, o ir laiko gali prireikti nemažai.
„Viskas priklauso nuo industrijos dydžio. Ilgiausiai pereinamo laikotarpio reikėtų vištų ūkiams, nes tai yra didelė industrija visoje ES“, – sako G.Vaitkevičiūtė pridurdama, kad kuo daugiau žmonių dirba toje srityje, tuo daugiau investicijų gali prireikti.
Ūkininkams, pasak pašnekovės, prireiks ne tik finansinės paramos pastatų atnaujinimui ar pritaikymui. Prie auginimo narvuose pripratusiems ūkininkams prireiks ir edukacinės pagalbos.
Kol kas Europos Parlamentas pritarė galimybei iki 2027 m. uždrausti laikyti gyvūnus narvuose, o dar kartą šis projektas bus svarstomas birželio 30 dieną.
