Ventės ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusius patvirtino, kad tai gana retas į Raudonąją knygą įrašytas paukštis.
„Jų Lietuvoje peri vos keli šimtai. Esu radęs ir Nemirsetoje kukučių lizdą. O tai, kad pasirinko sodus, logiška, kadangi minta vabzdžiais, kurkliais, sliekais. Įkišą snapą į žemę ir ieško grobio“, – „Vakarų ekspresui“ sakė V.Jusius.
Anot ornitologo, Lietuvoje kukučiai dažniau aptinkami Dzūkijoje, o šiaip jie labiau mėgsta pietinius šiltus kraštus: Ispaniją, Italiją, Izraelį, Maroką, Tunisą.
„Lietuvos sodininkams ir daržininkams kukučio vizitas – geras ženklas, nes jie išnaikina nereikalingus sodininkams vabzdžius“, – teigė V.Jusius.
Vikipedijoje rašoma, kad kukutis, arba luputis, tutlys (lot. Upupa epops, angl. Hoopoe, vok. Wiedehopf) – tai kukutinių (Upupiidae) šeimos paukštis. Lietuvoje retas. Gyvena pamiškėse, miškų ir kirtaviečių pakraščiuose, prie gyvenviečių. Aktyvus dieną. Laikosi poromis.
Sunaikina daug žemės ūkiui žalingų vabzdžių, ypač karkvabalių, vikšrų. Žiemoja tropinėje Afrikoje, kartais pietų Europoje. Lietuvoje aptinkamas balandžio – rugsėjo mėn.
Sveria apie 70 g. Maždaug smilginio strazdo dydžio, nors dėl plačių sparnų atrodo didesnis. Skrydis lėtokas, banguotas, panašus į kėkšto. Skrendantis primena drugį. Viršutinė kūno pusė molio spalvos. Nugara su skersinėmis juosvomis juostomis, antuodegis baltas. Sparnai su plačiomis baltomis juostomis. Uodega juoda. Apatinė kūno pusė rusva, o pilvas balsvas.
Ant galvos turi dviejų eilių plunksnų išskleidžiamą kuoduką, kuris gali būti pakeltas arba priglaustas prie galvos. Kuodo plunksnos rudos su juodomis dėmėmis viršūnėje. Šis paukštis neturi pūkų. Kojos trumpos, bet stiprios. Lengvai vaikšto ir bėginėja žeme. Snapas ilgas, lenktas, ylos formos.
Peri uoksuose, kurie jaunikliams augant pradeda labai kvepėti. Lizdą sudaro sauja šiaudelių, samanos, kelios plunksnos. Deda 5-6 (kartais net 12) baltų kiaušinių, peri (daugiausia patelė) 16-18 dienų, patinas ją maitina. Jaunikliai maitinami 22-25 dienas. Kartais peri 2 kartus per metus.
