Visa mums įprasta gyvybė mūsų planetoje priklauso nuo milžiniško bakterijų, mikroskopinių grybų ir kitų mikroorganizmų. Jie gamina didžiąją dalį deguonies, nuolatos atnaujina dirvožemio maistingumą ir net reguliuoja klimatą.
Mikrobai taip pat atlieka ir labai svarbų vaidmenį maisto gamyboje, ypatingai gaminant sūrį, alų, jogurtą ir duoną.
Nepaisant jų svarbios funkcijos, naujas mokslinis straipsnis parodė kiek išties mažai yra žinoma apie mikrobų biologinę įvairovę ir kaip ji keičiasi.
„Mes neįsivaizduojame ar pasaulinė mikrobų įvairovė didėja, mažėja ar lieka ta pati“, – sakė Davidas Thaleris, Bazelio universiteto biologas, straipsnio autorius. „Daugumoje kitų mokslinių straipsnių mums pristatomi nauji faktai. Tai yra kitokio pobūdžio darbas. Jis nesuteikia atsakymų, bet užduoda teisingus klausimus“ – aiškina mokslininkas.
Daugelis augalų ir gyvūnų populiacijų sparčiai mažėja, išnykimo rizika šiandien iškyla apytiksliai 1 milijonui gyvūnų ir vabsdzių rūšių visame pasaulyje. Tačiau augalai ir gyvūnai visgi šiaip ne taip skaičiuojami, kad būtų galima stebėti, kaip keičiasi jų populiacijos.
Mikrobai dažnai gyvena itin ekstremalioje ir netinkamoje daugumai kitų gyvybės formų aplinkoje – išgyvena vandenyno dugne, užšąla giliai ledynų viduje ir net ten sugeba išgyventi, todėl juos dažnai sunku ištirti.
Konektikuto Vesleiano universiteto mikrobų ekologas prof. Frederickas Cohanas, teigė, kad nors gyvūnų ir mikrobų išnykimas gali vykti koja kojon, naujos bakterijų rūšys gali susidaryti tokiu dideliu greičiu, kad jų gali padaugėti, nepaisant didesnių augalų bei gyvūnų liūdesnės lemties.
„Kai žinduolių rūšys išnyks, tikriausiai galima būtų tikėtis, kad visi mikrobai, kurie pirmiausia arba išimtinai priklauso tik nuo šios rūšies, taip pat turėtų išnykti“, – sakė jis.
„Kita vertus, tokie mikrobų ekologai, kaip aš, tyrinėjantys itin glaudžiai susijusių bakterijų įvairovę, pastebi, kad visada formuojasi naujos bakterijų rūšys. Nuolatos yra atrandama būdų, kaip bakterijos gali prisitaikyti prie naujų aplinkybių" – tęsia mokslininkas.
Jesse Ausubel, Rokfelerio universiteto žmogaus aplinkos programos direktorius, tyrimo rėmėjas, sakė: „Linnaeus savo Systema Naturae pradėjo 1735 m., Beveik prieš 300 metų, ir mes vis dar neturime išsamaus augalų ir gyvūnų rūšių sąrašo.
Savaime suprantama, jog tai bus kur kas sudėtingiau padaryti su mikrobais ir bakterijomis, kurių vien rūšių kiekis tūkstančius kartų viršija daugialasčių rūšių skaičius“.
Anot mokslininkų, nepaisant visų iššūkių, tirti šį mikro pasaulį yra ypatingai svarbu. Mikroorganizmai žmogaus organizme siejami su pačiomis įvairiausiomis ligomis, tokiomis, kaip diabetas, tam tikro maisto netoleravimas ir net padidėjęs nerimas. Nežinojimas kaip keičiasi ši mikro fauna gali būti ir labai pavojingas.
Maždaug 90% viso vandenyno organizmų svorio sudaro mikrobai, rodo 2010 m atlikti tyrimai. Mikrobai taip pat yra itin svarbūs sąjungininkai kovojant su globaliniu atšilimu, kadangi stipriai prisideda prie anglies dvideginio sulaikymo vandenynuose. Jie skaido organines medžiagas ir sudaro maisto piramidės pagrindą.
„Kol kas nėra jokios agentūros, kuri stebėtų mikrobų pasaulio būklę ir pokyčius, neegzistuoja jokių organizacijų, kurių tikslas būtų geblėti mikrobų pasaulį nuo išmirimo, kaip yra su kitomis gyvūnų rūšimis.
Gali būt kad ilgainiui ateis tokia diena, kai suprasime kokie jie svarbūs mūsų išgyvenimui, tikiuosi tai suprasime ne sunkiuoju būdu.“, – sakė Ausubelis.
