Deja. S. Lasio danielių aptvaras nuklotas jų kruvinų žiaurumų pėdsakais. Iš aštuoniasdešimties danielių bandos, išpjauta kone pusė. Iš daugiau nei trijų dešimčių vaikingų patelių, kurios šeimininkus jau birželį turėjo pradžiuginti mažaisiais danieliukais, gyva liko vienintelė... Įdomu, kad plėšrūnai faktiškai nelietė patinų – papjautas tik vienas jaunas patinas.
Nuostoliai milžiniški: viena patelė rinkoje kainuoja ne mažiau, kaip 300 eurų. Žala matuojama ne tik pinigais. Ši penkerius metus formuota banda tokia jauki, kad gyvūnėliai turėjo ir savo vardus, ir ėdė iš rankų. Kas gali abejingai žiūrėti į tysančių danielių kūnus, žinodami, kad plėšrūnas nužudė ne tik patelę, bet ir jos neatsivestą mažylį.
Pralaužė tvirtovę
Vilkų gynėjai dažnai priekaištauja, esą avių, galvijų ir kitų gyvūnų augintojai nepakankamai rūpinasi augintinių saugumu. Kad jų akylai saugoma šventenybė vilkas nepatektų į aptvarą, vilkų gynėjai rekomenduoja tverti kone dangų siekiančias tvoras, ir dar tiek pat jos pakasti po žeme, kad plėšrūnas po apačia neprasikastų. Tai šis ūkininko aptvaras, kuriame iki šiol 4 ha plote buvo auginama 80 danielių banda, įtiktų ir reikliausiam kritikui.
Tvoros užtvertos ne šiaip sau, o iš tiesų tvirtos. Tai liudija ir faktas, kad vilkai nė nebandė po jomis kastis. O aukštis toks, kad tokios joks plėšrūnas neperšoks. Visgi vilkas – gudrus ir atkaklus plėšrūnas. Jis į aptvarą pateko pro nedidelį griovį. Nereikia manyti, kad aptvaro tvora buvo užtverta nesiekiant griovio dugno. Griovį dengė metalinis tinklas. Vilkai dantimis išdraskė ir išlankstė jo virbus.
Patekę į aptvarą, jie dvi naktis: iš pirmadienio į antradienį, ir iš antradienio į trečiadienį mėgavosi danielių medžiokle.
Numylėti augintiniai
Danielių aptvaras gražus, galima sakyti, prašmatnus, ne šiaip sau koks tiesiog aptvertas laukas. Jame – ir pora lygumėlių palakstyti, ir kalvelė, ir tvenkinukas ištroškusiems atsigerti, ir jį vandeniu maitinantis griovys. Ir kelios dengtos ėdžios, loveliai. Juose matyti gausiai paberta avižų. Ėdžiose – gausu šieno. Prie tvenkinio – nedidelis medelių guotas danieliams ir nuo kaitros pasislėpti, ir ragus pasikasyti. Pašnekovai atviri: gyvūnams niekuomet netrūksta maisto, kad jie nepradėtų dėl jo konkuruoti. Žiemą bandą lankė ir šėrė kasdien. Dabar – užsuka kasdien arba kas antrą dieną.
Akivaizdu, kad šeimininkai myli savuosius gyvūnus. Net dabar, kone mirtinai pergąsdinti, danieliai, išgirdę šeimininko balsą, prisileidžia žmones gana arti. Nėra ko stebėtis: juk jie prijaukinti, turi vardus, ima skanėstus iš rankų. Žmonių nebijo: šeimininkų vaikai dažnai užsuka į aptvarą pasirinkti numestų ragiukų, pamaitinti gyvūnų kokiais skanėstais.
Vaikams šeiminininkai dar nesakė apie nelaimę. Bijo reakcijos. Juk jau už kokio pusantro mėnesio būtų sulaukta pačios gražiausios ir laukiamiausios žinios – pamatyti danieles su mažyliais. Deja. Geriausiu atveju pasaulį bandoje išvys tik vienas mažylis. Kaip pasakyti, kad šiemet mažylių nebus? Ir suaugusieji slapta ne vieną ašarą nubraukė. Saugojo, kad vaikai nepamatytų to, ką padarė vilkai...
Ne silpnų nervų žmonėms
Vaizdai aptvare – ne silpnų nervų žmonėms. Jis klote nuklotas papjautomis danielėmis. Vilkai – tikri profesionalai: daugelis nužudytos vienu grybšniu į gerklę. Keliems gyvūnėliams išplėšti pilvai. Vilkų puota šitos barbarybės pavadinti negalima: bandyta ėsti vos vieną ar du gyvūnus. Žudyta tiesiog dėl pramogos.
Kodėl papjautos tik danielės? Atsakymas paprastas: joms artėjo metas vestis jauniklius. Todėl jos po širdimi nešiojo ne tik naują gyvybę, bet ir papildomą svorį. Todėl jos lėtesnės, apsunkusios. Ir vilkams vaikant bandą, eiklesni patinėliai tiesiog buvo vikresni. O pateles atskirdavo nuo bandos, užspeisdavo prie aptvaro tvoros, jo kampuose, įkalnėje į kalvelę. Pora danielių lavonų rasta tvenkinuke. Dar vienas nemalonus dalykas, dėl ko vilkai vengė danielių patinų – jų ragai. Tiesa, labai pergyventa, ar užpuolimą atlaikė gražiausias bandos patinas, vedlys. Mat gintis jis neturėjo kuo – ragus numetė. Laimė, vilkams jo nepavyko pričiupti.
Vilkus matė ir šeštadienį
Įdomu tai, kad vilkai faktiškai nebesislepia. Danielių šeimininkas dar šeštadienį juos matė miestelio apylinkėse. Pora vilkų sau ramiausiai bidzeno lauku.
Kodėl vilkai išpjovė danielius? Paprastai tokias eibes jie krečia rudeniop, kai moko vaikus medžioti. Bet dabar vilkės arba yra tik atsivedusios jauniklius, ar paskutines savaites jų laukia. Taigi jos užimtos motinystės rūpesčiais ir maistu rūpinasi kiti gaujos nariai. Akivaizdu, kad vilkai neketino ėsti danielių: rimčiau apdraskyti vos pora. O kiti papjauti ir numesti.
Kalbinti Žiobiškio būrelio medžiotojai teigia, kad tokia jau plėšrūno prigimtis. Instinktas. O danieliai aptvare – jiems lengvas grobis. Maisto vilkams netrūksta: stirnų pastaraisiais metais itin gausu. Tačiau stirną laisvėje pagauti – ne tas pats, kas danielių aptvare.
Įdomu tai, kad Žiobiškio apylinkėse danielių augintojai laisvėje suformavo 18-kos šių gyvūnų bandą. Ir ji nė kiek nedidėja. Panašu, kad plėšrūnai išnaikina jauniklius.
Kiek kainuoja danielius?
Valstybė, žinoma, skelbia, kad iš dalies kompensuoja vilkų padarytą žalą. Tačiau danielių šeimininkai stebuklo nesitiki. Nors įvykį registravo, pateikė reikiamus dokumentus.
Jie atviri: jei valstybė imtų atlyginti ne dalį, o visą rinkos kainą už papjautus gyvūnus, tuomet ir į vilkų populiacijos dydį būtų imta žiūrėti kiek atsakingiau. Dabar gi – vilkas yra šventas, o kalta aplinka. Kaip jau minėta, danieliaus patelės kaina prasideda nuo 300 eurų. Gero, produktyvaus patino – nuo 1000 eurų. Pasiskaičiuoti nesunku: papjauta 31 vaikinga patelė. Skaičiuojant jos minimalią kainą, išeitų, kad grynasis nuostolis yra virš 9000 eurų. Ir tai neskaičiuojant pražudyto jauno patino, neatvestų jauniklių.
Kad būtų užaugintas gražuolis šakotaragis danielius, prireikia apie 8-erių metų rūpestingos priežiūros. Paprastai geromis sąlygomis danielius gali gyventi ir iki 15 metų. Šių ūkininkų auginamai bandai dabar penkeri. Ir šiame aptvare ji jau buvo pasiekusi optimalų dydį. Skaičiuojama, kad vieno hektaro užtenka 20-čiai danielių. Keturių hektarų plote dabar ganėsi 80-ies gyvūnų banda. Iš kurios liko vieni patinėliai.
Ar įmanoma greitai atkurti bandą? Pašnekovai sako, kad dabar reikės ieškoti ir pirkti vaikingas pateles. Visgi per dvi naktis nusiaubtą bandą atkurti reiks ne vienerių metų darbo ir pastangų.
Ūkininkai nesėdi sudėję rankų: jau dabar keičiamas vilkų išdraskytas tinklas griovyje, kad bent likusius danielius pavyktų apsaugoti. Mat neabejojama: vieną kartą radę grobio, jie čia lankysis ir dažniau.
Pašnekovai neslepia: saugant turtą, gyvūnus, reikia ne tik vilkų gerovės žiūrėti. Bet ir atsižvelgti į realius jų skaičius, realią daromą žalą ir pasidaryti tinkamas išvadas. Kas žiemą vilkų medžioklės kvotos šiek tiek didinamos, bet jos realiai yra per mažos. Ir mūsų rajone vilkų populiacija yra didelė. Tą rodo kasmet vykstantys jų antpuoliai, kurių metu sudraskoma po kelias dešimtis gyvūnų.
